Rusija atnaujina persekiojimą už pasitraukimą iš sovietinės kariuomenės

Rugsėjo 8 d. BNS išplatino pranešimą, kad Rusija pasišovė atnaujinti ketvirčio amžiaus senumo baudžiamąją bylą prieš lietuvius kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Šiuo klausimu pradėjus domėtis žiniasklaidai paaiškėjo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra šių metų vasarą iš Rusijos gavo teisinės pagalbos prašymą.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė, BNS paaiškino, kad šis teisinės pagalbos prašymas nebus tenkinamas, nes ši veika kurią Rusija pripažįsta esant nusikalstama, Lietuvoje nėra nusikalstama veika.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) išplatino perspėjimą ir primygtinį raginimą Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.

VSD pranešime teigiama, kad susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas, komentuodamas informaciją apie Generalinės prokuratūros gautą teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos Federacijos teisėsaugos, teigia, kad komitetas iš Generalinės prokuratūros gavo informaciją apie Rusijos Federacijos atnaujintą tyrimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio, kuris 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietų kariuomenėje.

Komiteto pirmininkas stebisi, kad Rusijos Federacija po 24 metų perėmė ir atnaujino bylą, kuri buvo pradėta jau žlugusios TSRS. Ši byla, kurioje prašoma teisinės pagalbos, buvo atnaujinta po 24 metų, todėl NSGK pirmininkas nori įspėti Lietuvos žmones, kurie prieš 24 metus turėjo reikalų su TSRS teisėsauga. Vykdami į Rusijos Federaciją jie gali būti suimti.

„Buvo gautas Rusijos Federacijos teisinio bendradarbiavimo prašymas dėl konkretaus žmogaus, kurį prašoma apklausti. Manome, kad panašių prašymų gali būti ir daugiau. Norime įspėti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis prieš vykdamas į šią kaimyninę valstybę, turėtų prisiminti, ar jam kažkada yra tekę susidurti su sovietų teisėsauga, nes gali būti, kad tokių prašymų ar paieškų dėl mūsų piliečių, praeityje tarnavusių TSRS armijoje, ar turėjusių kitokių, net neesminių problemų su TSRS teisėsauga, gali atsirasti ne vienas“, – sakė Artūras Paulauskas.

Pasak NSGK pirmininko, tokie Rusijos Federacijos veiksmai rodo, kad gali būti bandoma kerštauti – ar dėl Lietuvos sėkmingai tęsiamo tyrimo Sausio 13-osios byloje, ar dėl Lietuvos griežtų pozicijų Rusijos atžvilgiu. A. Paulauskas nori įspėti, kad per šią prizmę žmonės turėtų įvertinti savo keliones į Rusiją, jei praeityje buvo susidūrę su TSRS teisėsauga.

„Gal tai yra bandymas savotiškai atkeršyti ar pakenkti Lietuvos piliečiams, tuo pačiu ir mūsų valstybei. Tokių prašymų galime sulaukti ir daugiau, tačiau patys žmonės turėtų atsargiau vertinti savo keliones į Rusiją. Vien atsisakiusių tarnauti sovietų kariuomenėje buvo apie tūkstantį.  Man yra žinoma, kad tokie Rusijos Federacijos prašymai nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje vykdomi nebus“, – tvirtino NSGK pirmininkas.