Kun. Gnana Pragash Suresh. Kaip suprasti islamą (II)

Kun. Gnana Pragashas Sureshas kilęs iš katalikiškos šeimos Pietų Indijos Madraso provincijoje. Baigęs Šv. Pijaus X brolijos seminariją ...



Kun. Gnana Pragashas Sureshas kilęs iš katalikiškos šeimos Pietų Indijos Madraso provincijoje. Baigęs Šv. Pijaus X brolijos seminariją Ecône, jis buvo 1999 m. birželį įšventintas kunigu ir dirbo Brolijos misijose Šri Lankoje bei Pietų Afrikoje. Versta iš The Angelus, 2001 spalis, p. 5. Korano citatos verstos iš Max Henning, Der Koran. Das heilige Buch des Islam, Heinrich Hugendubel Verl., München, 2003.

Antroji teksto dalis, kurioje pateikiamos islamo klaidos ir vidiniai prieštaravimai. Trečiojoje dalyje bus kalbama apie islame slypinčią prievartą, Korane vaizduojamą rojų ir apie tai, kodėl musulmonai negarbina to paties Dievo kaip krikščionys.

Kiek dienų truko pasaulio kūrimas?

Pirmasis keblumas Korane kyla dėl skaičiaus dienų, per kurias Dievas sukūrė pasaulį. Sudėjus visas dienas, minimas Suroje 41:9,10,12, išeitų, kad pasauliui sukurti Dievas sugaišo aštuonias dienas. Tačiau pasak Biblijos, jam prireikė tik šešių dienų. Taigi, Koranas pradeda prieštarauti Biblijai nuo pat pirmo Biblijos skyriaus. Koranas prieštarauja ir pats sau – Suros 7:54, 10:3 teigia, kad pasauliui sukurti Alachas sugaišo šešias dienas. 

Klaidos dėl Abraomo

Korane teigiama, kad Abraomo tėvo vardas buvo Azaras (Sura 6:74), tačiau Biblija sako, kad jo vardas Terachas (Pr 11, 26). Pasak Biblijos, jis gyveno ir Dievą garbino ne Mekos slėnyje (Sura 14:37), bet Hebrone. Jis ėjo aukoti savo sūnų Izaoką, o ne Izmaelį, kaip sako Koranas (Sura 37:100-112). Jis nepastatė Kaabos, nors Koranas ir teigia tą Suroje 2:125-127. Nimrodas neįmetė jo į laužą, kaip teigia Koranas (Suros 21:68,69, 9:69). 

Klaidos dėl Mozės

Mozę įsūnijo ne faraono žmona, kaip teigia Koranas (Sura 28,8.9). Iš tikrųjų tai buvo faraono duktė (Iš 2, 5). Koranas sako, kad Mozės laikais Hamanas gyveno Egipte ir dirbo faraonui, statydamas Babelio bokštą (Suros 28:38, 29:39, 40:23,24,36,37). Tačiau iš tikrųjų Hamanas gyveno Persijoje ir tarnavo karaliui Ahasverui. Smulkiau skaitykite Esteros knygoje. Tai labai rimta klaida, nes prieštarauja ne vien Biblijai, bet ir pasaulietinei istorijai.

Faraonų laikais nukryžiavimas nebuvo praktikuojamas, nors Koranas taip sako (Sura 7:124). 

Vidiniai prieštaravimai

Koranas daugeliu atžvilgių pats sau prieštarauja. Kadangi Koranas teigia (Sura 39:23,28) esąs be jokių prieštaravimų, net vieno prieštaravimo pakanka, norint parodyti, kad tai ne Dievo žodis. Korane pateikti keturi vienas kitam prieštaraujantys pasakojimai apie tai, kaip Mahometas gavo Koraną.

1) Pirmiausia pasakojama, kad pas Mahometą atėjo Alachas žmogaus pavidalu ir kad Mahometas jį matė (Suros 53:2-18, 81:19-24). 
2) Vėliau teigiama, kad pas Mahometą atėjo ne kas kitas, o „Šventoji Dvasia“ (Suros 16:102, 26:192-194);
3) Po to Koranas sako, kad pas jį atėję angelai (Sura 15:68);
4) Paskutinė ir populiariausia versija – kad būtent angelas Gabrielius atnešė Mahometui Koraną (Sura 2:97). 
Surose 2:58 ir 7:161 ta pati citata formuluojama prieštaringai. Tai vienas iš daugelio tokio prieštaravimo pavyzdžių. Šie atvejai svarbūs, kadangi musulmonai tvirtina, kad Koranas absoliučiai tobulas net tada, kai jis cituojamas.

Iš pradžių Mahometas liepė savo pasekėjams melstis atsigręžus į Jeruzalę. Paskui pasakė – kadangi Dievas esti visur, jie gali atsisukti į kurią nori pusę (Sura 2:115). Vėliau vėl persigalvojo ir nurodė jiems melstis veidu į Meką (2:144). Daugelis mokslininkų mano, kad krypties pakeitimus jis darė, atsižvelgdamas į tai, kam norėjo įtikti: žydams ar pagonims.

Faktas, kad judaizmas ir krikščionybė suskilo į skirtingas sektas, buvo panaudojamas Korane, siekiant įrodyti, kad jie neapreikšti Dievo (Suros 30:30–32, 42:13–16). Tačiau pats islamas suskilo į daugelį tarpusavyje kovojančių sektų, todėl negali būti tiesa, kad Koranas neklystamas. 

Patogūs apreiškimai

Korane yra apreiškimų, labai tinkančių Mahometo asmeninei naudai arba malonumui. Kai Mahometas užsigeidė savo įsūnio žmonos, jis staiga gavo Alacho apreiškimą, leidžiantį jam paimti į žmonas kito vyro žmoną (Sura 33:36–39). Kai panorėjo turėti daugiau žmonų arba norėjo, kad žmonos liautųsi kivirčijęsi, jis skubiai gavo dėl to apreiškimą (Sura 33:28–34). Galop Alachas nebeleido Mahometui imti kitų žmonų (Sura 33:52).

Kai jam pradėjo įgristi namuose besilankantys žmonės, jis gavo patogius apreiškimus, nustatančius taisykles, kada galima jį lankyti, o kada reikia netrukdyti (Suros 33:53–58, 49:1–5). 

Klaidos dėl Švenčiausiosios Trejybės

Korane daug klaidų dėl krikščionių tikėjimo ir apeigų. Pavyzdžiui, Koranas klaidingai aiškina krikščioniškąją Trejybės doktriną. Mahometas manė, kad krikščionys garbina tris dievus: Tėvą, Motiną (Mariją) ir Sūnų (Jėzų) (Sura 5:116).

Arabiškajame Korano tekste smerkiami tie, kurie teigia, kad „Alachas yra trečiasis iš trijų“, tai yra, kad Alachas – tik vienas iš trijų dievų! Tačiau daugelis musulmonų mokslininkų neteisingai išverčia Surą 5:73, suteikdami jai tokią prasmę: „burnoja prieš Dievą tie, kurie sako, kad Dievas yra vienas iš trijų Trejybėje“. Arabiškame tekste nėra žodžių „Trejybėje“!
Jeigu Mahometas buvo to paties Dievo pranašas, kaip Jėzus, kodėl gi tame Dievo Žodyje atsirado toks prieštaravimas ir painiava apie Švenčiausiąją Trejybę, to paties Dievo apreikštą Biblijoje?

Dėl šios klaidos apie Švenčiausiąją Trejybę Korane atsirado ir daugiau klaidų, susijusių su Jėzaus Kristaus prigimtimi, asmenybe bei misija. Musulmonams atrodo, kad jei Dievas pagimdė sūnų, tai prieš tai turėjo būti lytinis aktas. Tai grynai kūniškas Dievo įsivaizdavimas, krikščionys visada suprato, kad amžinasis Sūnaus gimimas iš Tėvo Švč. Trejybėje yra paslaptingas kilimas, tik analogiškai nusakomas žodžiu iš žmonių gyvenimo. Žodis „viengimis“ nurodo ne fizinį atsiradimą, bet ypatingą dievišką giminystę su Tėvu. 

Klaidos dėl Švč. Mergelės Marijos

Marijos tėvo vardas buvo ne Imramas (Sura 66:12), o (anot Tradicijos) Joachimas. Jėzų ji pagimdė ne po palme, o tvarte (Sura 19:23, plg. Lk 2, 1-20). Mahometas supainiojo Jėzaus motiną su šimtmečiais anksčiau gyvenusia Marija, Mozės ir Aarono seseria (Sura 19:27,28). 

Moterų pažeminimas

Moterims Koranas suteikia žemesnį statusą negu vyrams. Vyras gali vesti daug žmonų (poligamija) (Sura 4:3), bet moteris negali ištekėti už daug vyrų (poliandrija). Koranas aiškiai suteikia vyrams teisę skirtis su žmonomis, bet nesuteikia tokios teisės moterims, teigdamas, kad „vyrai tuo klausimu turi paskutinį žodį“ (Sura 2:228). Musulmonės privalo dėvėti šydą, stovėti už vyro ir klūpoti priešais jį maldos metu. Galų gale, anot Korano, vyras net gali mušti savo žmonas (Sura 4:34). 

Kūniškasis dangus

Koranas žada kūnišką dangų, kuriame apstu vyno ir visiškai nevaržomi lytiniai santykiai (Suros 56:15-37, 4:57, 11:23, 47:15). Jeigu girtuokliavimas ir ištvirkavimas žemėje yra nuodėmė, kaip tai gali derėti rojuje? Koranas rojų vaizduoja būtent tokį, kokį jį įsivaizdavo septinto amžiaus pagonys arabai ir persai. Kūniškai geidulingas dangaus, pilno gražių moterų ir vyno, supratimas tiesiogiai prieštarauja biblinės dangaus idėjos dvasingumui ir šventumui (plg. Apr 22,12-17). 

Nėra Korano originalų

Musulmonų mokslininkai tvirtina, kad dar tebėra Korano rankraščio originalas. Tačiau kyla klausimas, kur jis? Trumpojoje islamo enciklopedijoje (Shorter Encyclopedia of Islam, H. Gibb & J. Kramers, NY 1953) aiškinama: „Vienas dalykas yra tikras ir atvirai pripažįstamas tradicijos, kad neegzistuoja joks apreiškimų rinkinys galutiniu pavidalu, kadangi [Mahometui] gyvam esant prie ankstesniųjų apreiškimų vis buvo pridedami nauji.“

Todėl aišku, kad kaulai, akmenys, palmės lapai, medžio žievė ir kiti daiktai, ant kurių Mahometas rašė šią medžiagą, buvo surinkti draugėn po jo mirties. Taip pat tikra, kad niekas iš šių daiktų neišliko. Jie jau seniai pamesti arba pražuvę. Kiekvienu atveju, kai misijose paprašydavom kurį nors musulmonų apologetą pasakyti mums vietą, kur saugojamas „originalus“ Korano rankraštis, jis pareikšdavo nežinąs, kur originalas yra, bet įsitikinęs, kad yra, „nes jis turi būti“.

Reikia pasakyti, kad kiekvienas islamo ritualas ir tikėjimas siekia pagoniškąją arabų kultūrą, gyvavusią prieš atsirandant islamui. Mahometas nemokė nieko naujo. Viskas, ko jis mokė, buvo arabų tikėjime ir apeigose daug anksčiau, negu jis gimė. O „vienintelio Dievo“ idėja ir bibliniai pasakojimai yra pasiskolinti iš žydų ir krikščionių. Jėzus Kristus – įsikūnijęs Dievo Žodis – paskelbė mums apreiškimo pilnatvę, todėl vėlesni apreiškimai negali būti iš Dievo.


„Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą“ (Jn 1,1).

Šaltinis: www.fsspx.lt

Susiję straipsniai

Religija 7819229772144670059

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item