Klaipėdos piliavietės teritorijos kasinėjimai pildo radinių lobyną

Archeologai, tiriantys Klaipėdos piliavietės teritorijos dalį, kurioje kitų metų rudenį turėtų veiklą pradėti naujas konferencijų ...







Archeologai, tiriantys Klaipėdos piliavietės teritorijos dalį, kurioje kitų metų rudenį turėtų veiklą pradėti naujas konferencijų centras, sako jau įveikę daugiau nei pusę suplanuotų darbų ir sparčiai judantys darbų pabaigos link.

Nuo liepos pradžios istorijos ženklų senosios Klaipėdos pilies aplinkoje ieškantys specialistai kruopščiai išsijojo 3 didžiulių perkasų gruntą, kastuvais pasiekė net 6-7 metrų gylį, atrado, surinko, fiksavo ir aprašė šimtus viduramžių Klaipėdos reliktų.

Kasinėjimų metu archeologai turėjo unikalią progą išbraidyti pilį juosusio vandens griovio dugną, į kurį to meto pilėnai vertė vertė įvairų šlamštą, – tyčia ar netyčia griovin patekusios smulkmenos tapo vertingais šių dienų archeologų radiniais.

Net dvejose vietose tyrinėtojams pavyko atkasti  XIV-XV a. Klaipėdos pilies mūrus – arkinius raudonų plytų pilies sienų fragmentus.  Jie tik patvirtino spėjimus, jog to laiko pilis buvusi tikrai nemaža: tiek viena, tiek kita atkasto mūro dalys nėra buvusios sienos pabaiga ar kampas, fragmentus vieną nuo kito skiria apie 40 metrų. Trečioji perkasa, spėjama, atvėrė ir sugriauto vieno iš pilies bokštų mūrų sankaupą.  Giliai po žeme išlikusioje raudonų plytų krūvoje aptiktos ir medinės bokšto stogą laikiusios konstrukcijos.

Klaipėdos universiteto archeologų komandai vadovaujantis doc., dr. Gintautas Zabiela sako, jog tyrinėjimai atskleidė daug įdomios informacijos apie senosios Klaipėdos pilies bei jos aplinkos raidą, o radiniai smarkiai praturtino istorikų lobyną. „Kasdien randame papuošalų – segių, žvangučių, ginklų dalių, buities daiktų – peilių, žvejybos kabliukų, indų šukių, monetų ir kt. Sunku net įvardinti, kuris radinys yra svarbesnis, kurį galima vadinti sensacija. Mums jie visi reikšmingi ir teikia vis naujų žinių apie pilį ir jos aplinką“, – sako dr. Gintautas Zabiela.

Suskaičiuota, jog nuo tyrimų pradžios piliavietės teritorijoje ištirta apie 5000 kub. m grunto, rasta  2000 ypačiųjų (atskirų) radinių, iš jų: apie 350 kabliukų, 270 apkalų, 120 peilių, 100 arbaletinių strėlių antgalių, 20 žiedų, 35 segės, 35 sagtys, 30 spynų. Be šių radinių aptikta daugiau nei 10 tūkst. geležinių vinių, kniedžių, neidentifikuotų dirbinių fragmentų, apie 1000 švininių svarelių, varinių skardelių, apie 5000 gyvulių, paukščių ir žuvų kaulų.  Radinių skaičius apytikslis, nes kasdien istorinis piliavietės lobynas papildomas vis naujais mokslininkų trofėjais.

Netrukus statybvietės teritorijoje bus pradėta kasti paskutinioji, ketvirtoji  perkasa. Ją ištyrinėjus, archeologų misija šioje vietoje bus baigta – statybos darbus forsuos buvusios pilies rytinę kurtiną turintys atkurti UAB „Pamario restauratorius“ specialistai. Jų laukia didelis  iššūkis – iki kitų metų rugsėjo pastatyti konferencijų centrą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus reikmėms pritaikyti esamo II-ojo pasaulinio karo dažų sandėlio patalpas, visa tai užpilti tūkstančiais tonų grunto, kad būtų atkurta piliavietės žvaigždės rytinį kontūrą žyminti kurtina.

Susiję straipsniai

Įvykiai 4704315781932925071

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item