Audrius Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Ką turėtume daryti

Manęs, kaip Lietuvos Respublikos piliečio ir lietuvio, netenkina tie procesai, kurie vyksta Rytų Li...

Manęs, kaip Lietuvos Respublikos piliečio ir lietuvio, netenkina tie procesai, kurie vyksta Rytų Lietuvoje („Respublika“, 2014-07-11), - labai jau liūdnos pasekmės gali būti ir valstybei, ir lietuvių tautai. Tad ką turėtų daryti valstybė?

Pirmiausia turi būti atsisakyta įstatymais įteisinti oficialią lenkišką pavardžių, vietovardžių ir kitų informacinių užrašų rašybą, t.y. neleisti vizualizuoti potencialios autonomijos teritorijos ir galimo piliečių kontingento. Asmenvardžių rašymo problema spręstina sudarant galimybę asmens pageidavimu juos įrašyti norima kalba ne pirmajame paso puslapyje, kaip tai yra numatyta V.Stundžio pateiktame įstatymo projekte. Bendrus tautinių mažumų interesus reikia tenkinti priimant ne Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (LLRA) stumiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, o tautinių bendrijų ir tautinių mažumų kultūrą, švietimą, valstybinį finansavimą bei atstovavimą reglamentuojantį įstatymą. Visuomenininkų parengtas tokio įstatymo projektas jau senokai pateiktas Seimo pirmininkei, Vyriausybės kanceliarijai ir Kultūros ministerijai. Jis sudaro sąlygas tautinių bendrijų kultūrinei autonomijai ir tautinės tapatybės išsaugojimui, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos pasirašytą Tautinių mažumų apsaugos konvenciją ir minimalizuoja pavojų Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui.

Kitas greitai atliekamas veiksmas turėtų būti santykių tautiniais klausimais su Lenkijos Respublika keitimas. Laikas atsisakyti būti „jaunesniu broliu“, kuris vyresniojo klauso ir paklusniai linksi galva, bet ne viską, kas liepiama, daro. Laikas mūsų pareigūnams nustoti dalyti oficialius ir neoficialius pažadus, prieštaraujančius nacionaliniams interesams. Laikas aiškiai pareikšti, kad Lietuva neleis kaimyninėms valstybėms kištis į savo vidaus reikalus net tuo atveju, jei bus šantažuojama strateginių projektų vilkinimu. Tai taps ypač svarbu, kai labai įtakingą poziciją ES užims Lenkijos premjeras D.Tuskas. Neabejoju, kad Lenkijos atstovai panaudos naujas galimybes per ES struktūras spausti Lietuvą, siekdami savų tikslų.

Skubiai reikėtų priimti sprendimą Švietimo ir mokslo ministerijos struktūroje įsteigti inspekciją ar kitą instituciją, kurios tikslas būtų užtikrinti vienodų išsilavinimo standartų laikymąsi visose ugdymo įstaigose visoje valstybės teritorijoje ir kuri galėtų efektyviai kontroliuoti savivaldybių veiklą tiek bendrojo lavinimo, tiek ir ikimokyklinio ugdymo srityse. Atitinkamai pasiruošus, vėliau reikėtų žengti tolesnį žingsnį - ne privačias bendrojo lavinimo įstaigas perduoti tiesioginiam Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumui. Tik taip galima būtų užkirsti kelią LLRA vykdomai ir iš kitos valstybės remiamai švietimo politikai, kuri iš esmės yra pavojinga Lietuvos teritoriniam vientisumui. Be to, reikia Latvijos pavyzdžiu laipsniškai didinti dalykų, kurie dėstomi valstybine kalba, lyginamąjį svorį nelietuviškose mokyklose.

Gana greitai galėtų būti įgyvendintas siekis ir valstybės mastu, ir savivaldybėse nesudaryti koalicijų su LLRA. Atsižvelgiant į jos veiklos tikslus ir pobūdį, politinės jėgos, kurioms Lietuvos teritorinio vientisumo išsaugojimas yra svarbus, po ateinančių savivaldos rinkimų ten, kur LLRA negaus absoliučios tarybos narių mandatų daugumos, turi nesudaryti koalicijų su ja. Atitinkamai būtina mažinti LLRA įtaką savivaldybių administracijose.

Nedelsiant turi būti užtikrintas besąlygiškas Lietuvos Respublikos įstatymų laikymasis visoje valstybės teritorijoje. Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriaus baudų istorija neturi kartotis! Vyriausybės atstovai savivaldybėse, teismai bei antstoliai turi atlaikyti politinius spaudimus ir priversti savivaldybes vykdyti įstatymus ir teismų sprendimus.

Yra dalykų, kuriems taisyti reikia daugiau laiko.

Savivaldos rinkimų įstatymas suteikia teisę rinkimuose balsuoti beveik bet kam, kas vos ne prieš pat rinkimus deklaruos savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje. Tai sudaro galimybes kitų šalių piliečių pagalba manipuliuoti ir savivaldybių tarybų, ir ypač merų rinkimų rezultatais. Labai pavojinga teisės norma!

Siekiant apsunkinti sąlygas susiformuoti potencialioms separatistinėms jėgos struktūroms, reikia iš esmės taikyti teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų tarnybos vietos rotaciją visos valstybės mastu. Tai taikytina ir muitinės bei pasienio tarnybos pareigūnams. O valstybės saugumo organai turi skirti daug dėmesio veiksmams, kurie vykdomi tiek atvirai, tiek ir slapčiomis ir kurie yra pavojingi tvarkai ir ramybei šalyje bei jos teritoriniam vientisumui.

Pagaliau pagrindinis, esminis pasiūlymas. Neatmestina Rusijos sėkmė skaldant ir pajungiant Ukrainą gali įkvėpti lenkų nacionalistus Lietuvoje pradėti separatistinį judėjimą. Ir jis mūsų valstybei būtų dar pavojingesnis nei Ukrainai. Nes mastai ne tie. Nes mes su Lenkija esame vienoje civilizacinėje erdvėje, mūsų konfliktas negrėstų svarbiausiems tos erdvės galios centrams ir todėl nebūtų kam užstoti ir paremti mažesniąją konflikto pusę. Šalies vadovybė, politinės partijos turi pripažinti, kad Vilnijoje gali kilti realus pavojus pagal scenarijų, kuris būtų panašus į tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje. O pripažinus parengti detalų Rytų Lietuvos plėtros ir integracijos planą, kuriame atsispindėtų visos priemonės, galinčios pakelti šios teritorijos gyventojų gyvenimo lygį, sustiprinti ryšius su likusia Lietuvos dalimi, paskatinti glaudesnę integraciją į Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Tada per kokius 20-30 metų Lietuvos valstybei pavojus būti suskaldytai iš vidaus reikšmingai sumažėtų.

Šaltinis: www.respublika.lt

Susiję straipsniai

Politika 6946808073948848636

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item