Argumentai prieš eutanaziją

Argumentų prieš eutanaziją apžvalga. Šiuos argumentus galima grupuoti skirtingai; daugelis jų gali priklausyti kelioms argumentų kate...


Argumentų prieš eutanaziją apžvalga.

Šiuos argumentus galima grupuoti skirtingai; daugelis jų gali priklausyti kelioms argumentų kategorijoms.

Etiniai argumentai

Eutanazija silpnina visuomenės pagarbą gyvybės šventumui;

Gyvybės šventumas 

Anot šio argumento, eutanazija yra nepriimtina, nes ji prieštarauja gyvybės šventumui. Žmogaus gyvybės atimti negalima dėl trijų pagrindinių priežasčių:

1. Visi žmonės yra vertingi, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, religijos, socialinio statuso ar potencialių jų pasiekimų.

2. Žmogaus gyvenimas yra savaiminis (o ne instrumentinis) gėris; žmogus yra gėris savaime, o ne kaip priemonė pasiekti tikslą.

3. Žmogaus gyvenimas yra šventas, nes tai Dievo dovana.

Mes esame vertingi savaime

Filosofas Emanuelis Kantas  teigė, kad racionalūs žmonės turėtų būti laikomi savaime vertingais, o ne priemonėmis tikslui pasiekti. Tai, kad esame žmonės, yra savaime vertinga. Mūsų pamatinė vertė nuo nieko daugiau nepriklauso – ji nepriklauso nuo to, kiek esame patenkinti savo gyvenimu ar kiek esame naudingi kitiems.  Mes esame vertingi vien dėl to, kad esame. Dauguma žmonių sutinka su šia nuomone, nors ir nekalba filosofiniais terminais.  Pavyzdžiui, sakydami, kad neturėtume išnaudoti kitų žmonių, mes pripažįstame, kad neteisinga elgtis su žmonėmis kaip su priemonėmis mūsų tikslams pasiekti.

Privalome gerbti savo vertę

Žmogaus savaiminės vertės logika galioja ir mums patiems.  Neturėtume savęs išnaudoti savo tikslų pasiekimui.   Tai reiškia, kad negalime nutraukti savo gyvenimų vien dėl to, kad mums atrodo, jog tai yra efektyviausias būdas baigti mūsų kančias.  Toks poelgis reikštų nepagarbą mūsų prigimtinei vertei.

  • Eutanazijos įteisinimas sako, kad kai kurių žmonių (ligonių ar neįgaliųjų) gyvenimai yra mažiau vertingi nei kitų;


Nuvertinami kai kurių žmonių gyvenimai

Kai kurie žmonės nerimauja, kad eutanazijos įteisinimas siunčia žinią, jog „geriau mirti, nei sunkiai sirgti ar turėti negalę“. Eutanazijos potekstė yra ta, kad kai kuriuos gyvenimus, neva, yra mažiau verta gyventi.  Toks visuomenės požiūris yra ne tik pavojingas sunkių ligonių ar žmonių su negale gyvybėms; jis menkina tokių žmonių vertę net jiems esant gyviems.

Žmogaus su negale požiūris

Problema iš dalies yra ta, kad sveiki žmonės žiūri į pasaulį iš savo požiūrio taško ir todėl mato gyvenimą su negale kaip tragediją, persunktą kančios ir apmaudo. Kai kuriose visuomenėse į žmones su negale būdavo žiūrima kaip į antrarūšius ir kaip į naštą ant visuomenės pečių.  [...]   Daugeliui žmonių su negale toks požiūris nepriimtinas, nes:

1. Visiems žmonėms priklauso vienodos teisės ir galimybės gyventi pilnaverčius gyvenimus;

2. Daugelis neįgaliųjų džiaugiasi gyvenimu;

3. Daug žmonių, neturinčių negalės, nesidžiaugia gyvenimu, bet niekas jiems negrasina;

4. Žmonėms su negale reikia tinkamai padėti, o ne juos nužudyti;

5. Apie žmogaus gyvenimo kokybę neturėtų spręsti kiti žmonės;

6. Nedera vertinti neįgalaus žmogaus gyvenimo kokybės, pirma nesuteikus jam reikalingos paramos.

  • Savanoriška eutanazija gali atverti kelią nesavanoriškai eutanazijai ir žmonių, laikomų nepagedaujamais, žudymui;


Slidus skardis  

Daugelis žmonių tiki, kad įteisinus savanorišką eutanaziją, atsirastų ir nesavanoriškos eutanazijos atvejų.   Šis požiūris  dar vadinamas „slidaus skardžio“ argumentu.  Bendrai kalbant, argumentas teigia, kad šiandien įteisindami tai, kas atrodo gana nepavojinga, galime pradėti pokyčių virtinę, kurios rezultatas – visuomenės palaikymas dalykams, kurie šiandien net nesvarstomi.

[Šio argumento priešininkai mano, kad teisinis reguliavimas ir gydytojų moralė užtikrins, jog eutanazija niekada netaptų  būdu atsikratyti nepageidaujamais asmenimis.]   Vis dėlto kaštus taupyti linkę gydytojai yra labiau linkę patenkinti savo pacientų pageidavimą mirti.  1998 metais atliktas tyrimas parodė, jog gydymo kaštus taupyti siekiantys medikai žymiai dažniau išrašo mirtinų preparatų dozę pacientams, nei tai daro jų kolegos.  Toks tyrimo rezultatas suponuoja, kad gydymo kaštai daro poveikį gydytojų nuomonei medicinos etikos srityje.  Naciai, beje, taip pat vykdė masines nesavanoriškos eutanazijos programas; taigi neturėtume aklai pasitikėti gydytojų morale.

  • Eutanazija nebūtinai atitinka geriausius paciento interesus;


Paciento interesai

Eutanazijos šalininkai susiduria su rimta problema, nes kartais pacientai prašo ar jaučiasi turį prašyti eutanazijos, nors ši procedūra ir neatitinka paciento interesų. Štai keletas pavydžių:

1. Klaidinga diagnozė – pacientas gali nesirgti mirtina liga;

2. Klaidinga prognozė (t.y. gydytojo nuomonė apie ligos eigą – pacientas gali greitai nemirti;

3.Pacientas gauna neadekvačią medicininę pagalbą – jo kentėjimas gali būti palengvintas be eutanazijos;

4. Gydytojas gali nežinoti visų nemirtinų gydymo alternatyvų, kurias būtų galima pasiūlyti pacientui;

5. Paciento noras mirti gali būti viso labo pagalbos šauksmas, reiškiantis, kad dabar neverta gyventi su tam tikrais simptomais ar baimėmis, bet būtų verta gyventi tinkamai juos valdant;

6. Pacientas gali patirti depresiją ir dėl to manyti, kad padėtis yra žymiai blogesnė nei iš tikrųjų;

7. Pacientas gali būti pasimetęs ir nesugebėti priimti apgalvoto sprendimo;

8. Pacientas gali turėti realybės neatitinkančią būsimo skausmo ir kentėjimo baimę;

9. Pacientas gali jaustis pažeidžiamas;

10. Pacientas gali jaustis kaip bevertė našta artimiesiems;

11. Pacientas gali jaustis tarsi jo liga yra nepakeliamo psichologinio kentėjimo šaltinis artimiesiems;

12. Aplinkiniai gali daryti spaudimą pacientui, kad jis nepamirštų esąs našta;

13. Pacientas gali jausti spaudimą dėl medicininių resursų trūkumo;

14. Pacientas gali pageidauti eutanazijos dėl to, kad yra tam tikroje savo ligos fazėje, kuriai praėjus jaustųsi daug geriau. [...]

Kočinovo ir bendradarbių 1999 m. atliktas tyrimas rodo, kad mirtini ligoniai turi epizodiškus mirties troškimo momentus, tačiau labai nedaug pacientų turi autentišką norą mirti.  Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog mirštančiųjų pacientų noras gyventi kinta priklausomai nuo depresijos, nerimo, dusimo ir bendros savijautos.

  • Eutanazija susijusi su kitų žmonių, ne tik ligonio teisėmis.


Kiti žmonės taip pat turi teises

Kalbant apie eutanaziją paprastai galvojama apie žmogų, norintį mirti, bet ši procedūra taip pat paliečia kitus žmonės, taigi jų teisės taip pat turi būti paimtos domėn. Tokie žmonės yra:

1. Ligonio šeima ir artimieji;

2. Gydytojai ir slaugytojai;

3. Kiti panašioje padėtyje esantys ligoniai, kurie gali jausti spaudimą dėl paciento sprendimo ir dėl bendro visuomenės požiūrio.


Praktiniai argumentai

  • Paliatyvi slauga panaikina eutanazijos poreikį;


Tinkama paliatyvi slauga

Paliatyvi slauga yra fizinis, emocinis ir dvasinis rūpinimasis mirštančiu žmogumi, kai jo ligos neįmanoma išgydyti.  Ji apima užuojautą ir paramą mirštančiojo šeimai ir artimiesiems. [...]  

Paliatyvi slauga ir eutanazija

Gera paliatyvi slauga yra alternatyva eutanazijai. Būdama prieinama kiekvienam pacientui, ji tikrai sumažintų troškimą greičiau sulaukti mirties. Vis dėlto paliatyvi slauga yra labai sunkus darbas – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Paciento gyvenimo nutraukimas mirtinų preparatų doze yra greitesnis, pigesnis ir patogesnis. Tai gali skatinti atsisakyti paliatyvios slaugos. [...]

1. Neįmanoma užtikrinti veiksmingo eutanazijos reguliavimo;

2. Eutanazijos įteisinimas gali privesti prie prastesnės sunkių ligonių slaugos;

3. Eutanazijos įteisinimas pakerta gydytojų ir slaugytojų atsidavimą gyvybės gelbėjimui;

4. Eutanazija gali tapti ekonomiškai motyvuotu būdu spręsti sunkių ligonių problemą;

5. Eutanazijos įteisinimas gali sumenkinti pastangas ieškoti sunkių ligonių gydymo būdų;

6. Eutanazija sumenkintų motyvaciją tinkamai slaugyti mirštančius pacientus ir ieškoti nuskausminimo būdų;

7. Eutanazija suteikia per daug galios gydytojams (priimti lemiamus sprendimus);

Per daug galios gydytojams

[...] Kadangi gydytojo suteikta informacija duoda pagrindą žmogui apsispręsti dėl eutanazijos, bet koks šios procedūros legalizavimas gydytojams suteikia neleistinai daug galios.

[Jungtinėje Karalystėje] pastebėta, kad gydytojai šiuos sprendimus priima netinkamai, nesilaikydami Britų medicinos asociacijos (British Medical Association), Atgaivinimo tarybos (Resuscitation Council), ir Karališkosios slaugos kolegijos (Royal College of Nursing) nurodymų.

Oficialūs [JK] dokumentai 2000 m. atskleidė, kad gydytojai dažnai nusprendžia negaivinti sunkių pacientų nepasitarę su jais ar su jų šeimos nariais.  Tyrimai JK rodo, kad dažniau atsisakoma gaivinti vyresnius žmones, o JAV – juodaodžius, turinčius problemų su alkoholiu, nekalbančius angliškai bei užsikrėtusiuosius Žmogaus imunodeficito virusu.  Tai suponuoja, kad gydytojai turi išankstinį nusistatymą apie tai, ką verta gelbėti, o ko ne.

  • Eutanazija daro sunkius ligonius pažeidžiamais spaudimui nutraukti savo gyvenimus:


1. Sunkūs ligoniai gali jausti moralinį savanaudiškų artimųjų spaudimą;

2. Sunkūs ligoniai gali jausti spaudimą neeikvoti ribotų medicininių išteklių;

3. Vieniši  sunkūs ligoniai gali jaustis, tarsi eutanazija yra vienintelis jiems prieinamas sprendimas.


Istoriniai argumentai

  • Eutanazija buvo taikoma žudyti totalitariniams režimams neparankius asmenis.


Religiniai argumentai

1. Eutanazija prieštarauja Dievo žodžiui ir valiai;

2. Eutanazija silpnina visuomenės pagarbą žmogaus gyvybės šventumui;

3. Gali būti, kad kentėjimas taip pat yra vertingas.

Iš anglų kalbos vertė Ingrida Vobolevičienė

Versta iš BBC.

Susiję straipsniai

Skaitiniai 3116584919252116845

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item