A. Piontkovskis. Tai Maskvos triumfas

Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutartis – ne Vakarų, o Maskvos triumfas, o Vladimiras Putinas eis tiek, kiek jam bus lei...



Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutartis – ne Vakarų, o Maskvos triumfas, o Vladimiras Putinas eis tiek, kiek jam bus leista. Deja, kol kas jam leidžiama viskas, interviu DELFI teigė Vilniuje viešintis žinomas Rusijos analitikas Andrejus Piontkovskis.

Anot A. Piontkovskio, V. Putiną dar galima sustabdyti, bet veikti reikia dabar. Esą priešingu atveju Kremlius nusitaikys į Baltijos šalis ir mojuos jau ne tik „žaliais žmogeliukais“, o ir branduoliniu ginklu.

Briuselis ploja, o džiaugiasi Maskva

Šią savaitę ratifikuota ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis. Tačiau ji įsigalios tik po 15 mėnesių, tad Ukraina dar daugiau kaip metus negalės pajusti jos nešamos ekonominės naudos. Negana to, „priedas“ prie šios sutarties – dalinė pietrytinių Ukrainos regionų autonomija. Anot A. Piontkovskio, toks ES ir Kijevo susitarimas – V. Putino svajonių išsipildymas.

„Šįryt skaičiau paskutinį Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą. Jis sako, kad Ukraina ir ES pasidavė Rusijos spaudimui. Simboliškai – tai tiesiog siaubingas pralaimėjimas. Jei sekate Rusijos propagandą, ji pastarąsias dvi dienas tik apie tai ir tekalba: V. Putinas buvo teisus nuo pat pradžių. V. Putinas sakė, kad ji (Asociacijos sutartis – red.) neparanki Rusijai, neparanki ES, neparanki Ukrainai, ir matote – jie patys su tuo sutiko“, - teigė analitikas.

Anot jo, Rusijos propaganda Asociacijos sutartimi naudojasi visais frontais – įskaitant ir V. Putino oponentų menkinimą. „Tai labai stiprus smūgis. Mes atrodome tokie, tarsi būtume labiau ukrainiečiai nei pati Ukraina“, - atsiduso A. Piontkovskis.

Pašnekovas pastebi, kad Maskva iškart sudavė du smūgius – sutartis su „atidėtu“ įsigaliojimo terminu ir autonomija separatistų kontroliuojamiems regionams. Anot jo, V. Putinui nereikia Donbaso Rusijos sudėtyje – jam kaip tik reikalingi tokie Ukrainos pietryčiai, kokie yra dabar.

„Donbase ne dauguma, bet apie 30 proc. gyventojų palaiko „rusų pasaulio“ idėją. Be Rusijos karių, ten yra realūs sukilėliai. (…) Šios teritorijos – Donbasas, Luhanskas – jam visiškai nereikalingos. Jos jam reikalingos Ukrainos viduje. Kaip Gruzijoje – Abchazija ir Pietų Osetija. Kaip Moldovoje – Padniestrė. Tai turi būti tarsi vėžinis auglys, kuris augs ir blokuos Ukrainai kelią į Europą“, - sakė A. Piontkovskis.

Jis taip pat pabrėžia, kad tolesnis scenarijus – Maskvos lojalistų kelionė į Ukrainos Aukščiausiąją Radą. „Dabar kalbama, kad ten (pietrytiniuose regionuose – DELFI) vyks rinkimai į Radą. Taigi tie patys banditai po mėnesio ateis su savo frakcija į Radą“, - liūdnai prognozavo A. Piontkovskis.

Jis pastebi, kad ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neslepia dabartinę situaciją laikantis pralaimėjimu. „Jis pasakė, kad maža gėda – geriau nei didelis karas, taip leisdamas suprasti, kad jam grasino dideliu karu. Jis tikriausiai omeny turėjo ir Winstono Churchillio žodžius, kad jeigu tarp karo ir gėdos rinksitės gėdą – gausite ir gėdą, ir karą. Jis norėjo paaiškinti, kad čia „maža gėda“, - tęsė A. Piontkovskis.

Pašnekovo nuomone, Ukrainos valdžia galėjo rinktis kitą scenarijų – atitraukti savo pajėgas iki tų ribų, kur teritorijos visiškai kontroliuojamos Kijevo, ir pasauliui rodyti, kad Donbasas yra agresoriaus okupuota teritorija.

„Tai nereikštų šios teritorijos atsisakymo – tik parodymą, kad nepakanka jėgų jai susigrąžinti, kad tai okupuota teritorija. Mes jos nekontroliuojame, ir visa atsakomybė tenka okupantams. O jie užkibo ant teritorinio vientisumo masalo. Įdomu tai, kad V. Putinas dabar yra pats didžiausias Ukrainos teritorinio vientisumo šalininkas. Žinoma, išskyrus Krymą“, - aiškino A. Piontkovskis.

Pasak jo, tuo V. Putino spaudimas Kijevui nesibaigs. „Aš jums pasakysiu, ko toliau pareikalaus V. Putinas. Jam sunku su Krymu, reikia, ypač žiemą, jį aprūpinti elektra, dujomis, vandeniu. Jis pareikalaus, kad tai darytų Ukraina. Ir Vokietija vėl darys spaudimą, ir bus tolesnės nuolaidos (V. Putinui – DELFI)“, - prognozavo pašnekovas.

Akys jau krypsta į Baltijos šalis

Rusija medžioja Raudonojoje armijoje atsisakiusius tarnauti lietuvius. Rusija pagrobia Estijos pareigūną. Rusija reiškia „susirūpinimą“ dėl rusakalbių padėties Baltijos šalyse. Visa tai įvyko per labai trumpą laiką. Anot A. Piontkovskio, visa tai rodo, kad Kremliaus akys jau krypstą į mūsų regioną.

„Jus gi suprantate, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra dalis globalaus projekto, kurį, beje, V. Putinas atskleidė savo garsiojoje Krymo aneksijos kalboje. Ten buvo iškelta „rusų pasaulio“ koncepcija. Ir apskritai ta kalba kelia nuostabą: daugelis ekspertų, ir aš tarp jų, pasakė, kad ši kalba – tai perrašyta Adolfo Hitlerio Sudetų aneksijos kalba. (…) Išsibarsčiusi tauta, istorinių žemių atgavimas, nacionališdavikai – tai Hitlerio terminai. Manau, kažkoks kalbų rašytojas paėmė ir išvertė.

V. Putinas deklaravo Kremliaus teisę ginti ne Rusijos piliečius, o etninius rusus. Nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Ir dar daugiau – jis įvardijo kitą žingsnį po Krymo. Tai „Novorosija“, kuria jis paskelbė aštuonias Ukrainos sritis. O toliau – aišku, Baltijos šalys. Ir pirmiausiai – Latvija ir Estija, kuriose gausi rusų tautinė mažuma“, - sakė DELFI pašnekovas.

Paklaustas, kaip toli į konfrontaciją dėl Baltijos šalių gali eiti V. Putinas, A. Piontkovskis konstatuoja, kad Rusijos lyderis pats nesustos.

„Juk V. Putinas sakė, kad Sovietų Sąjungos griūtis – tai didžiausia XX a. geopolitinė katastrofa. Jis nori XXI amžiuje už tai atsirevanšuoti. (…) Nelyginu V. Putino su A. Hitleriu. Jei V. Putinas būtų A. Hitleriu, mes čia nesėdėtume ir nekalbėtume, o aš rytoj nenorėčiau grįžti į Maskvą. Nors didžiulės represijos gali prasidėti bet kada. (…) Jis eis taip toli, kiek jam leis. Viskas priklausys nuo susikirtimo dėl Ukrainos baigties. Jeigu V. Putinas laimės – privers Ukrainos politiką jam visiškai paklusti, prispaus Kijevą, užblokuos europinį vektorių – jis tęs savo kampaniją. Toliau – Baltijos šalys“, - aiškino analitikas.

Baltijos šalių atveju - šantažas branduoliniu ginklu

Baltijos šalių situacija kitokia nei Ukrainos. Trys valstybės, pradėjusios Sovietų Sąjungos griūties procesą, priklauso NATO. A. Piontkovskio manymu, šis faktas gali lemti ir tai, kad į Lietuvą, Latviją ir Estiją nusitaikęs V. Putinas žais jau ne tik „žaliais žmogeliukais“, bet ir kur kas rimtesniais ginklais.

„Kol V. Putinas užsiėmęs Ukraina, galite jaustis kažkiek saugūs. Bet turite paaiškinti savo Vakarų draugams, kurie ne itin aktyviai padeda Ukrainai, kad dabar jie turi galimybę sustabdyti V. Putiną išimtinai ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis. Niekas nelaukia karinio įsitraukimo. Beje, pirmieji Baracko Obamos ir Aderso Fogho Rasmusseno žodžiai prieš pusę metų buvo tokie: visiškai atmetamas karinis įsitraukimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tokio pasiteisinimo jie neturės, kai „žali žmogeliukai“ ateis į Narvą (Rusijos pasienyje esantis Estijos miestas su maždaug 87 proc. rusakalbių populiacijos – DELFI) ir rengs ten „referendumą“. Tada Vakarams teks kariauti. Kariauti su branduoline valstybe, kuri tam tikrais būdais tikriausiai naudos branduolinį šantažą“, - dėstė A. Piontkovskis.

Pasak jo, jei Maskva imsis žygių dėl Baltijos šalių kontrolės, grasinimai Vakarams suduoti branduolinius smūgius bus Kremliaus arsenale.

„Tai košmariškas scenarijus. Ir vienintelis būdas jo išvengti – nugalėti V. Putino projektą Ukrainoje, kur jį dar galima sulaikyti ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis“, - apeliavo A. Piontkovskis.
DELFI pašnekovas pabrėžia, kad Vakarai turi tai įsisąmoninti. Priešingu atveju laukia arba Maskvos dominavimas, arba kraujo upės.

„Rusų pasaulio“ koncepcija labai pavojinga. Nes ji mus prives ne šiaip prie pasaulinio karo, o prie branduolinio pasaulinio karo. Tai juk akivaizdu. Ekonomiškai Rusija silpnesnė už Vakarus. Konvencinėje ginkuotėje – ji irgi silpnesnė už NATO, už JAV. Taigi jeigu V. Putinas ketina laimėti šitą karą, reiškia, jis naudos branduolinį šantažą, tikėdamasis, kad Vakarai sudrebės ir atsitrauks. 

Pamenate XX a. ketvirtojo dešimtmečio klausimą – „Ar jūs pasirengę mirti dėl Dancigo?“ (taip Vokietija vadino Gdanską – DELFI). O vienas iš mano straipsnių vadinasi „Ar jūs pasirengę mirti dėl Narvos?“. Dauguma europiečių ir amerikiečių atsakys „Ne“. V. Putinas pasirengęs didinti statymus šiame kare. Ir daugiau nei Vakarai. Jis ant kortos pastatė viską. Jeigu dėl Ukrainos jis vidaus politikoje patirs pralaimėjimą, jis bus nuverstas“, - sakė A. Piontkovskis.

„Jeigu Vakarai nenori dėl Estijos stoti prieš V. Putiną branduolinio karo lygyje, reikia sulaikyti jį čia. O tam yra visos galimybės“, - pridūrė DELFI pašnekovas.

Rusiška propaganda: V. Putinas – tarsi „gerasis Hitleris“

Jis taip pat su ironija priminė, kad vienas Rusijos propagandistas netgi sau leido atvirai lyginti V. Putiną su A. Hitleriu – ir teigiamame kontekste. „Taip, labai panašu į A. Hitlerio veiksmus. Bet tai A. Hitleris iki 1939 m. Suprask, iki 1939 m. buvo gerasis Hitleris. V. Putinas – tai gerasis Hitleris! Labai nevykusiai pasakyta“, - nusijuokė A. Piontkovskis.

„A. Hitleriui centrinis dalykas buvo Vokietijos revanšas už pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare. O V. Putinui – tai revanšas už pralaimėjimą Šaltajame kare“, - pridūrė jis.

Dabartinė situacija A. Piontkovskiui primena paskutinius Josifo Stalino gyvenimo mėnesius. „Tada pastarasis irgi išsikraustė iš proto ir 1953 m. realiai ruošėsi trečiam pasauliniam karui. Dauguma Rusijos istorikų mano, kad jis buvo likviduotas savo aplinkos, pirmiausiai – saugumo vado Lavrentijaus Berijos. Taip baigia tokie režimai. Todėl visa V. Putiną supanti viršūnėlė atidžiai seka, kas vyksta, kaip sekasi V. Putino karas su Vakarais. Jeigu jis laimi, kaip dabar matome – dvi taktinės pergalės, viskas puiku. Bet pirmos vidaus politikos nesėkmės tikrai atsisuks prieš jį“, - lygino pašnekovas.

Na, o ES rimtai nusiteikusi neatrodo. Tai patvirtina ir kolosalus liapsusas, kai Rusijos radikalas Vladimiras Žirinovskis ES sankcijų sąrašuose įrašytas su klaidinga pavarde, 18 metų „atjaunintas“ ir gimęs neegzistuojančiame Kazachstano mieste.

„Tai parodo informuotumo lygį“, - konstatavo A. Piontkovskis.

Vakarų valstybės kol kas nelinkusios paremti Baltijos šalių ir Lenkijos pozicijos dėl Kremliaus stabdymo. A. Piontkovskis išskiria tik Švediją, kurios užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas stovi petys petin su R. Sikorskiu, bei atsikvošinčią Didžiąją Britaniją. Anot eksperto, viskas pasikeistų, jei į protą ateitų Vokietija ir jos kanclerė Angela Merkel, kurią ukrainiečiai jau kurį laiką pravardžiuoja „Frau Ribbentrop“.

„Problema vienoje šalyje – Vokietijoje. Jeigu šioje (Baltijos šalių, Lenkijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos – DELFI) koalicijoje būtų Vokietija, jūs galėtumėte nesukti galvos dėl to, ką sako Slovakija ir Kipras. Slovakija ir Kipras, dėl skirtingų priežasčių, visiškai korumpuotos. (…) Pagrindinė šalis čia yra Vokietija. Ir pagrindinė figūra, žinoma, yra ponia A. Merkel. Taip, ukrainiečiai ją vadina „Frau Ribbentrop“. Bet ji irgi evoliucionavo, po kiekvieno pokalbio su V. Putinu... Ji juk turi viską suprasti. Ji juk augo Rytų Vokietijoje. Ji žino, kaip veikia ši sistema, kas buvo Štazi ir kas yra KGB – ji žino. Norėtųsi daugiau supratimo“, - sakė A. Piontkovskis.
Pasak jo, būtent šiais argumentais reikėtų žadinti Vokietiją.

„Jie bijo karo. Soti, rami Europa, nenorinti sunkumų, galvos skausmų, nenori niekur kištis. Jiems reikia paaiškinti, kad jeigu V. Putinui leis užvaldyti Ukrainą, jis ateis prie Baltijos. Baltijos šalys – tai NATO šalys. Ir reikės arba „uždaryti“ NATO, (…) arba rizikuoti karu su branduoline valstybe. Tai siaubingas pasirinkimas. Jie tokio pasirinkimo nenori. Tai stabdykite jį dabar“, - apeliavo A. Piontkovskis.

V. Putino rinkimai nenuvers

DELFI pašnekovas pabrėžia, kad naivu tikėtis, jog V. Putinas iš Kremliaus bus išguitas demokratiniu keliu.

„Autoritariniai režimai, kaip V. Putino, juk nežlunga po rinkimų, demokratinių procedūrų ir t.t. Jie žlunga, kaip rodo pavyzdžiai Artimuosiuose Rytuose, po perversmų“, - konstatavo A. Piontkovskis.
Anot jo, toks perversmas Rusijoje būtų įmanomas, jei Vakarų sankcijos nuteiktų Rusijos elitą prieš V. Putiną.

„Jie milijardieriai. Jie netenka kolosalių pinigų, bent jau kapitalizacijos išraiška. Ne tik pinigų – juk kalba eina apie jų gyvenimo būdą, namus Vakaruose, vaikus ir t.t. Jie, žinoma, nepatenkinti. Jie klausia, kodėl reikia visa tai pakęsti dėl vieno žmogaus ambicijų, kuriam tai reikalinga dėl išlikimo valdžioje iki gyvos galvos. V. Putino motyvacija po to, kas nutiko su Muammaru Gaddafi ir Hosni Mubaraku – niekada nepalikti savo posto. Tam jam reikia tautą penėti mitu, legitimizuojančiu valdžią. Ta „rusų pasaulio“ programa gera tuo, kad ją galima tęsti be galo“, - ironozavo A. Piontkovskis.

Kalbino Šarūnas Černiauskas

Šaltinis: www.delfi.lt

Susiję straipsniai

Pasaulis 8528825400170883786

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item