Vitalijus Michalovskis. Istoriniai filmo „Dangaus karalystė“ neatitikimai

Netikslumų ir netgi atvirų absurdų šiame 2005 metų filme labai daug, todėl teks apsiriboti pačiais didžiausiais... Pagrindinį vaidm...



Netikslumų ir netgi atvirų absurdų šiame 2005 metų filme labai daug, todėl teks apsiriboti pačiais didžiausiais...

Pagrindinį vaidmenį suvaidinusiam aktoriui Orlandui Blumui filmavimo metu buvo 28 metai, tuo tarpu istoriniam riteriui Balianui Ibelinui Jeruzalės apsiausties metu (1187 m.) turėjo būti apie 45 – 50 metų. Tikrasis Balianas Ibelinas buvo kilęs iš aristokratų giminės ir niekada nebuvo paprastu kaimo kalviu, kaip pasakojama filmo pradžioje. 

Istorinio Baliano tėvas buvo ne išgalvotas personažas Gotfrydas, o Barisanas Ibelinas, kuris mirė kai istoriniam Balianui buvo 10 metų, taigi, dalyvauti sūnaus įšventinime į riterius niekaip negalėjo. 

Buvusio kalvio įšventinimas į riterius viduramžiais būtų nonsensas. Nežinia už kokius nuopelnus, neperėjus visų tokio tapsmo pakopų...

Meilės istorija tarp Baliano Ibelino ir Jeruzalės karaliaus Baldvino IV sesers Sibilos – niekuo nepatvirtintas faktas.

Kryžiuočių valdomos Jerzulės karalius Baldvinas IV nebuvo geraširdis taikaus sugyvenimo su musulmonais šalininkas (kaip tikriausiai padiktavo „politkorektiškasis“ filmo scenarijus), o greičiau priešingai. Jo paliaubos su Saladinu buvo sąlygojamos būtinybės, o ne kažkokių kilnių tolerantiškų paskatų. Palestinoje įsikūrę Ibelinų giminės atstovai taipogi buvo ne ką daugiau tolerantiški kitatikių atžvilgiu nei kiti kilmingi kryžiuočiai. Trapi taika tarp krikščionių, musulmonų ir žydų kryžiuočių valdomose valstybėse laikėsi ant tam tikro autonomiško šių bendruomenių gyvenimo ir nesikišimo viena į kitos reikalus. Tai taipogi buvo būtinybė, tačiau negalėjo būti jokios kalbos apie tai, kad Jeruzalė „yra visų paveldas visiems“. Ji turėjo tapti svarbiausiu ir švenčiausiu krikščionybės bastionu Rytuose, kurioje ne vieta „netikėliams“. Tačiau filme visa eilė kryžiuočių vadų skleidžia atvirai eretiškas to meto požiūriu kalbas, kas tampa savotiška filmo norma.

Kaip atsvara „geriems krikščionims“, filme veikia „blogi krikščionys“. Tuo tarpu musulmonų vadai vien teisingi ir kilnūs. Tačiau fanatizmas buvo būdingas ne tik to meto krikščionybei, bet ir islamui. Nors kino juostoje krikščionys vaizduojami kaip „musulmonų ir žydų žemių“ okupantai, tačiau istoriškai pirmieji Europai ėmė grasinti būtent musulmonai, kadaise įsiveržę į Ispanijos žemes ir pasiekę net dabartinės Prancūzijos teritorijas. Apie tai filme, žinoma, neužsimenama. Dar vienas politkorektiškas siužetas: filme Saladinas kelia nuo žemės Nukryžiuotąjį. Iš tiesų, įsiveržę į Jeruzalę musulmonai Saladino įsakymu nutrenkė žemėn visus krikščioniškus simbolius bei sudaužė varpus. Tiesa, viena krikščionių šventykla visgi liko veikti. 

Neigiami filmo herojai, „tamplieriai“ Rene de Šatiljonas ir Gi de Luzinjanas iš tiesų niekuomet nebuvo šio riterių ordino nariais, todėl negalėjo nešioti tamplierių simbolikos. Karavaną užpuolę tamplieriai visi kaip vienas pasipuošę ordino riterių simboliką ir vilki baltus apsiaustus. Iš tiesų bet kokiame tamplierių vadovaujamame būryje taip apsirėdžiusių turėtų būti mažuma, kadangi tai aukščiausio ordino elito ir išskirtinumo ženklas. Ordino riteriai neklajojo po dykumas grupėmis be savo kiek kitaip apsirengusių ginklanešių, žvalgų, žemesnio rango palydovų, ir pan. Pagaliau, tamplierių riteris, kaip vienuolis, niekuomet nebūtų galėjęs vesti.

Dykumoje ant Baliano užpuola riteriai su... netikslia teutonų ordino simbolika. Sakykim, tai teutonai, tačiau iš tiesų šis ordinas buvo sukurtas kiek vėliau.

Kiti netikslumai ir atviros nesąmonės:

Viename iš epizodų filmo pradžioje šviesiaplaukis germanų karys sėkmingai ir gana ilgai kovoja su priešais būdamas kiaurai pervertas priešo strėlės į gerklę. Tuo tarpu esant tokiam sužeidimui laikytis ant kojų jis galėtų tik kelias akimirkas – ne ilgiau.

Pagrindinis herojus pliku kumščiu daužo „teutonų riterį“ į uždarą šalmą ir taip jį apsvaigina. Ar realu tokiu būdu „iškirsti“ šarvuotą priešą, kiekvienas gali pabandyti per bet kurį istorinės rekonstrukcijos festivalį... Maža to, bešarviam buvusiam kalviui sudoroti tris gerai apmokytus riterius, iš kurių vienas raitas, yra fantastikos viršūnė.

Žuvusių priešų kūnų palikimą mūšio lauke su visais šarvais ir ginklais galėtų sau leisti nebent tie, kam nereikia nei tiems laikams brangios geležies, nei ginklų. Archeologai nedažnai randa daug ginklų buvusių kovų vietose, kadangi jie būdavo susirenkami, naudojami vėl ar perkaldinami. Arabai paliko kritusiems ne tik, kad ginklus ir šarvus,... bet ir savo vėliavas.

Susirinkusiems Jeruzalės gyventojams Balianas Ibelinas kalba tarytum koks šiuolaikinis politikas. Esą krikščionių šventyklos jam nesvarbu, jam svarbu žmonės. Keista, kad jo nenudūrė tiesiog vietoje.

Masinis Jeruzalės gyventojų įšventinimas į riterius – grynas absurdas. Kariškoji viduramžių diduomenė būtų veikiau sutikusi mirti nei pripažinti tokią Baliano savivalę. Tikriausiai po tokių veiksmų jis pirmasis būtų pakabintas ant šakos.

Žodžiu, geras masiškai publikai skirtas filmas su maksimum tolerancijos ir minimum istorijos.

Šaltinis: www.istidom.lt

Susiję straipsniai

Vitalijus Michalovskis 727566552863280006

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item