Šv. Augustinas. Homilija prieš svetimavimą (II)

Šv. Augustino homilijos tęsinys.

Iš kur kyla sielos ir kūno gyvenimas?

[Žmogus], kuris nori tave pražudyti, kurio bijai, kurio išsigąsti, nuo kurio bėgi, kurio bijodamas negali miegoti, o jei miegodamas jį išvysti sapne, išblykšti – ką šis žmogus tau gali padaryti? Nuo tavo kūno jis atskirs tavo sielą. Ir pažvelk, kur nueis atskirta tavo siela. Mat tas [žmogus] negali pražudyti tavo kūno kitaip, kaip tik iš jo išvarydamas tavo sielą, per kurią gyvena tavo kūnas. Juk tavo kūnas yra gyvas dėl jame esančios sielos ir kol tavo kūne yra siela, tol gyvas tavo kūnas. O ieškantis tavo mirties, iš tavo kūno nori išvyti gyvenimą, per kurį gyvena tavo kūnas.

Dievas yra sielos principas

Manai, kad nėra gyvenimo, iš kurio semiasi gyvybės tavo siela? Siela yra gyvenimas, iš kurio gyvena tavo kūnas. Bet manai, kad nėra jokio kito gyvenimo, iš kurio gyvena tavo siela? Kaip tavo kūnas gyvas dėka sielos, kuri duoda gyvybę kūnui, taip ir siela – argi ji neturi savo gyvybės principo? Kai mirdamas kūnas išleidžia iš savo gyvenimo sielą, taip ir siela, kai ji miršta, ar neapleidžia savo gyvenimo? Jei suprantame, kas yra ši gyvybė – ne siela, tavo kūno gyvenimas, bet tavo kūno gyvybės gyvybė, t. y. tavo sielos gyvybė – taigi, jei šią gyvybę suvokiame, tai baimė mirties, kuri atskiria kūno gyvybę nuo sielos, turėtų tave versti labiau bijoti kitos mirties, kuri tavo sielos gyvybę atskiria nuo jos gyvybės.

Pasakysiu tai trumpai. Kam daugiažodžiauti? Kūno gyvybė yra siela, o sielos gyvybė yra Dievas. Sieloje gyvena Dievo Dvasia, o per sielą [ji gyvena] ir kūne taip, kad ir mūsų kūnas yra Šventosios Dvasios šventykla, kurią gavome iš Dievo (1 Kor 6, 19). Dvasia apsigyveno mūsų sieloje, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota (Rom 5, 5) ir Dvasia užliejo valdančiąją sielos dalį. O tavyje gi esmingiausia yra tai, kas kilniausia. Užvaldęs tavyje, kas kilniausia, t. y., tavo širdį, dvasią ir sielą, – per tai, kas kilniausia Dievas užvaldė tavyje ir tai, kas žemiausia, t. y. tavo kūną.

Tad tegu priešas siaučia, tegu grasina mirtimi, tegu jis jus pražudo, jei jam leidžiama, tegu jis atitraukia nuo jūsų kūno sielą, tačiau tegu tavo siela nepašalina iš savęs savo gyvenimo. Jei teisingai lieji ašaras ir gali graudžiai pasakyti savo galingam priešui: „nemušk manęs, pasigailėk mano kraujo“, tai ar Dievas tau nepasakys: „Pasigailėkite savo sielos tapdami Dievui malonūs“? (Sir 30, 24). […]

Tuščia baimė ir naudinga baimė

Tegu ši tuščia baimė leidžia jums užčiuopti naudingą baimę. Tuščią baimę nešiojasi tie, kurie bijo prarasti laikinus dalykus, dreba dėl minties palikti šį pasaulį, trokštantys visad atidėti tai, ko jie negali sulaikyti. Tuščia yra ši žmonių baimė. Ir vis dėlto ji yra, ji nuožmi, ir žmogus jai pasipriešinti negali. Šie žmonės, kurie bijo mirti ir daro viską, kad pavėlintų mirtį, yra peiktini, bartini, apverktini, apgailėtini. Kodėl jie nesielgia taip, kad nemirtų? Nes, kad ir ką darytų, jie negali išvengti mirties.

Bet ar negali jie ką nors daryti, kad niekuomet nemirtų? Ne, negali nieko. Išties, kad ir ką darytum, kad ir kiek budėtum, kad ir kur slėptumeisi, kad ir kokios tik apsaugos ieškotum, kad ir kokiomis brangenybėmis gydytumeisi, nuo kokių tik priešo žabangų ištrūktum, negalėsi išvengti karščiavimo. Nors ir išvengsi priešo smūgių, vis tiek vėliau kada nors mirsi nuo karščiavimo.

Ir vis dėlto elkis taip, kad nemirtum. Jei bijai mirties, mylėk gyvenimą. Tavo gyvenimas yra Dievas, tavo gyvenimas yra Kristus, tavo gyvenimas yra Šventoji Dvasia. Negali jiems patikti blogai gyvendamas. Šventoji Dvasia negyvena sugriuvusioje šventykloje, į nešvarią šventovę ji neįeina. Tad aimanuokite prieš ją, idant ji apvalytų savo gyvenamą vietą; aimanuokite prieš ją, idant ji atstatytų sau šventyklą, kad atstatytų, ką sugriovei, kad sutvarkytų, ką nusiaubei, kad pastatytų, ką numetei žemyn. Šaukis Dievo, šaukis jo viduje, ten, kur jis girdi. Kadangi nusidėjai ten, kur jis mato, tai šauk ten, kur jis girdi.

Iš lotynų kalbos išvertė br. Lukas Skroblas OSB

Šaltinis: www.bernardinai.lt