Rosita Garškaitė. Kempiečio „Kristaus sekimas“ – budriam krikščioniškam gyvenimui

Tai viena tų knygų, kurių negali tiesiog perskaityti ir paskolinęs su rekomendacija bičiuliui arba ne padėti į lentyną. Tai knygą, kuri...



Tai viena tų knygų, kurių negali tiesiog perskaityti ir paskolinęs su rekomendacija bičiuliui arba ne padėti į lentyną. Tai knygą, kurią skaitai lėtai ir nedideliais kiekiais, keletą kartų tą patį ir sugrįžti, matyt, ne kartą gyvenime. Pastarąjį dalyką byloju ne iš asmeninės patirties, o dėl fakto, jog nemažai šventųjų labai mėgo Kempiečio veikalą ir nepaleisdavo jo iš rankų, panašiai kaip Biblijos. Tai vienas iš krikščionybės dvasinės literatūros šedevrų, – pasakyčiau, ieškodama skambios frazės. Pavyzdžiui, Ignacas Lojola, sveikdamas po sunkių sužeidimų įgytų nuo prancūzų ginant Pamplonos tvirtovę, vietoje mėgstamų riterių romanų gavo dvi knygas, pakeitusias jo likimą, viena jų – „Kristaus sekimas“, kurią vėliau skaitė visą gyvenimą. Kiek žinoma, ir Liudwigas van Bethovenas niekuomet nesiskyrė su šia knyga, garsiajam fizikui bei chemikui André-Marie Ampère priskiriama frazė, kad visą knygą mokąs mintinai, bičiuliams pasiūlius ją paskaityti ligos patale.

Tai nėra knyga, kurios siužetą pasakosi draugų kompanijoje ar girsiesi kolegoms, nes jos autorius – gerai žinomas filosofas. „Sekti Kristumi“ parašyta XV a. pirmoje pusėje, jos autorystė priskiriama vienuoliui Tomui iš Kempen miestelio Reino pakraštyje, Vokietijoje. Ji susideda iš keturių paskirų dalių, kurios vėliau buvo sujungtos į vieną. Visos parašytos tuo pačiu atskirų sakinių, patarimų stiliumi, labai paprastai, be filosofinių svarstymų, vaizdingų pagražinimų ar komplikuotų sąvokų. Galima sakyti, jog tai gyvenimiška knyga. Pats pavadinimas kyla iš pirmo skyriaus, kur rašoma: „Jėzaus mokslas viršija kiekvieną šventųjų mokslą: kas turėtų Jo dvasios, rastų paslėptą maną. Tačiau daugelį Evangelijos klausymas neuždega, nes jie maža turi Kristaus dvasios. Kas nori tobulai suprasti Kristaus žodžius, turi savo gyvenimą derinti prie Jėzaus gyvenimo“. Tai primena ištrauką iš Mato evangelijos, kur kalbama apie skirtingus būdus traktuoti Kristų. „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“ atsako mokiniai Jėzui paklausus, kuo žmonės laiko Žmogaus sūnų. Tačiau tokiu atveju Jėzus tėra vienas iš mokytojų, religinis veikėjas, galbūt išminčius, guru. Tačiau jei, kaip Petras tiki, jog Jėzus yra Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus, jei neredukuoji Kristaus mokymo į istorinę medžiagą, teoriją, ideologiją ar tiesiog metaforinį pasakojimą, jei asmeniškai už Jį apsisprendi, tuomet belieka Jį sekti.

„Viešpaties sekimas reikalauja labai giliai atsiversti, keisti mąstymo ir gyvenimo būdą, atverti širdį, klausyti, leistis perkeičiamiems viduje. Didžiausias skirtumas tarp Dievo ir žmogaus yra tas, kad Dievas visai nėra išdidus, nes Dievas yra visiška pilnatvė, mylintis ir dovanojantis gyvybę. Mes, žmonės, esame labai išdidūs, ir dėl to mums reikalingas budrumas ir nuolatinis apsivalymas“, – sakė popiežius emeritas Benediktas XVI viename savo pamokslų 2012 metais. Kempiečio veikalas gali tapti parankiniu, siekiant minėto budrumo bei apsivalymo – kad nebūtume išdidūs.

„Kristaus sekime“ kreipiamasi į žmogų, apsisprendusį už Jėzų, tačiau iš prigimties silpną, nepastovų, bylojama galėtų atrodyti itin reikliai, griežtai. Pavyzdžiui, pirmos dalies aštuntame skyriuje „Per daug artimas bendravimas“ rašoma: „Mažai bendrauk su jaunuoliais ir pasauliečiais. Nepataikauk turtuoliams ir neieškok didžiūnų draugystės. Trokšk Dievo ir angelų draugystės, o venk žmonių draugystės. Reikia mylėti visus žmones, tačiau su niekuo artimai nesusidėti“. Ir kitoje vietoje: „Tuščiais dalykais rūpintis palik tuštiems žmonėms, pats gi rūpinkis tuo, ką Dievas tau įsako. Pasilik su Juo kambary, nes niekur kitur nerasi tiek ramybės, kiek čia. Jei nebūtų niekur išėjęs ir nebūtum klausęsis pasaulio triukšmo, nebūtum praradęs širdies ramybės, bet kadangi mėgai klausytis naujienų, tai dabar kenti širdies neramumą“. Atrodo, lyg šie žodžiai būtų skirti vienuoliams, juk reikalaujama kuo labiau savęs išsižadėti, kovoti su savo aistromis bei polinkiais, iliuzijomis, jog įmanoma laimė be būties pagrindo – Viešpaties. Įspėjama, kur neverta švaistyti savo laiko, ką pavojinga daryti, kas sukuria kliūtis Jį sekti. Taip, knygos autorius neretai kreipiasi į vienuolį, tačiau kiekvienas pasaulietis turi tą patį pašaukimą būti šventu, tik kitaip jį įgyvendina, kiekvienam pakrikštytajam Kristus sako „Būkite tad tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“. Šiandienos sekuliariame pasaulyje, kai tarp vienuolio bei tikinčiojo, mąžtant matomų tikėjimo ženklų, žioji vis didesnė praraja, „Kristaus sekimas“ tampa tik dar reikalingesnis.

Trečios dalies skyriuje „Savimeilė – didžiausia kliūtis tobulėti“ rašoma: „Tad ką padės daugelio žemiškų dalykų įsigijimas? Naudingiau būtų jų nekęsti ir jų troškimą išrauti iš savo širdies. Nemanyk, kad šitas įspėjimas liečia tik pinigus ir turtus – jis liečia ir vaikymąsi garbės, tuščių pagyrimų troškimą ir visus tuos dalykus, kurie pasibaigia su pasauliu“. Radikalu, kaip šiais laikais mėgstama įvertinti? Per daug reiklu? Neracionalu? Mano supratimu, tikrai ne radikaliau nei Kristaus mokymas. Evangelijoje pagal Morkų Jėzus moko: „Eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, pasiimk kryžių ir sek paskui mane“.

Tomas Kempietis primena tai, ką kartais pamirštame ar esame linkę pamiršti, akcentuodami Viešpaties gailestingumą be teisingumo. Knygoje rašoma: „Visus dalykus vertink amžinųjų dalykų atžvilgiu ir persikelk dvasia į tą dieną, kada reikės atsistoti prieš griežtą teisėją, nuo kurio nieko negalima paslėpti“. Nežinia, ar paskutinio teismo dieną bus egzaminuojama iš knygos „Kristaus sekimas“, bet tikrai bus iš to, kaip gyvenimu buvo sekamas Kristus. Dėl to ir verta su savimi turėti Kempiečio veikalą – kaip rūpestingo mokytojo instrukcijas, pagelbinčias kasdienoje gyventi Kristaus mokymu.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję straipsniai

Rosita Garškaitė 6999785427431581815

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item