Kun. P.H.Grosjean: Krikščionys turi teisę ir net pareigą dalyvauti priimant sprendimus

Siūlome laikraščio „Le Figaro“ interviu su kunigu Pierre-Hervé Grosjean (Pjeras-Ervė Grožanas), Saint Cyr l’Ecole parapijos klebonu ir Versalio diecezijos komisijos „Etika ir Politika“ generaliniu sekretoriumi, neseniai parašiusiu ir publikavusiu knygą „Mylėti Tiesoje“ („Aimer en Verité“) (Artège, 2014), vienu iš tinklaraščio Padreblog steigėjų.

Kokių minčių jums kelia Rytų krikščionių padėtis? Ar manote, kad prancūzų politikai į tai reaguoja adekvačiai?

Rytų krikščionių persekiojimas, ypač Irako, – tai tragedija, prieš kurią negalima užmerkti akių. Lijono arkivyskupas kardinolas Barbarin pasielgė pranašiškai ir simboliškai nuvykęs į vietą jų palaikyti. Galijos primas priminė ne vien dvasinę bendrystę, bet ir istorinius Prancūzijos ir Rytų krikščionių ryšius. Džiaugiuosi matydamas, kad pamažu buriasi įvairių partijų politikai. Tačiau, kaip pasakė vienas politikas, žodžių negana – norint išgelbėti šiuos krikščionis ir sudaryti jiems sąlygas pasilikti savo šalyje reikia veiksmų. Dabar atėjo metas įsipareigojimų imtis Respublikos Prezidentui. Visame pasaulyje mokame apginti savo ekonominius ir strateginius interesus, ir tai gerai. Bet ar pavyks mums apsaugoti persekiojamus brolius? Jų žvilgsniai krypsta į mažumų globėją Prancūziją.

Laikraštis „L‘Opinion“, komentuodamas prancūzų katalikų suaktyvėjusią veiklą Irako krikščionių reikalu, vieną straipsnį pavadino „Katalikų lòbiai visuose frontuose“. Ar pripažįstate egzistuojant tokį reiškinį kaip katalikišką lobby?

Terminas lobby nėra visai teisingas, nes katalikai negina privačių teisių. Jie gina bendrąjį gėrį. Jie sąmoningai suvokia, kad tikėjimas įpareigoja tarnauti asmens orumui, ginti pažeidžiamiausius – migrantą, gimusį kūdikį, gyvenimą baigiantį ligonį, bedarbį ar vaiką debatuose šeimos klausimais. Katalikams svetimas toks bendruomeniškumas, kuris užsidaro savyje, atvirkščiai – jie jaučia mažiau kompleksų dėl savo tapatybės ir nešamos žinios. Jie atlieka savo vaidmenį visuomenės gyvenime ir dalyvauja debatuose, galinčiuose išjudinti šį gyvenimą. Tai jų teisė ir netgi pareiga.

Dirbate su asociacija „Acteurs d’avenir“ (Ateities veikėjai), užsimojusia padėti didžiųjų mokyklų jauniesiems krikščionims išsiugdyti politinę savimonę. Šiuo tikslu rengiate susitikimus su įtakingais vadovais. Koks šios veiklos ilgalaikis tikslas? Išugdyti politiškus krikščionis, kurie įsilietų į visuomenę ir susigrąžintų balsą joje?

Asociacijos „Acteurs d’avenir“ užmojis yra rytojui ugdyti gebančius priimti sprendimus krikščionis. Mūsų visuomenei visose srityse reikalingi vadovai, išsiugdę stiprų etinį sąmoningumą. Kartu su kitais kunigais norime padėti šiems jaunuoliams suvokti, kad daug gavę, jie turės daug ir duoti. Bažnyčia padės jiems suvokti savo ambicijų prasmę, apmąstyti, kokiu būdu jie turėtų vykdyti būsimas pareigas, kad galėtų tarnauti ir padėti augti jų atsakomybei patikėtiems žmonėms. Šie kilnios sielos jaunuoliai trokšta būti nuoseklūs. Jie sąmoningai suvokia, kad turės gyventi „prisiimdami pareigą“, ir nori tam pasirengti.

Aktyviai dalyvavote manifestacijose prieš santuoką visiems. Ar nemanote, kad Manifestacija visiems* (le Manif Pour Tous) buvo didysis politinio katalikiškumo sugrįžimas Prancūzijoje?

Manifestacijos visiems nėra nei partinės, nei konfesinės. Jų stiprybė yra spontaniškumas ir įvairių kultūrų dalyvavimas. Kita vertus, tiesa, kad daugeliui katalikų debatai šeimos klausimais tapo gera proga sąmoningai suvokti padėties rimtumą ir imtis skubių veiksmų, kad palaikytų ir apgintų tikrąjį bendrą gėrį. Tai pasauliečių misija.

Kas vakar buvo akivaizdu visiems, šiandien jau nebėra aišku. Krikščionys nebegali nebesidomėti savo šalies politiniu gyvenimu. Įstatymai arba išklibina, arba, priešingai, vėl sutvirtina pagrindinius mūsų visuomenei reikalingus kelrodžius. 2013 metų įvykiai daugeliui buvo elektrošokas. Nuo šiol katalikai nebenori būti vien mačo žiūrovai, sėdintys ant galinio suolelio – daugelis tuo džiaugtųsi arba stengtųsi juos ten nugrūsti. Vyskupai sutartinai padrąsino juos veikti. Kiekvieną pagal savo sugebėjimus ir įkvėpimus – kultūros, politikos, visuomenės, ekonomikos srityse… Jau nebeužtenka būti vien maloniai išklausomiems, jie turi daryti įtaką sprendimams.

CSA** neseniai pareiškė įspėjimą televizijos kanalams M6 ir TF už laidą „Chère future maman“ (Brangi būsima mamyte) apie Dauno sindromą turinčius vaikus. Laidą iš dalies sukūrė Lejeune fondas. Ką toks įspėjimas sako apie mūsų visuomenės požiūrį į silpniausius?

Toks CSA poelgis mane, kaip ir daugelį, šokiravo ir įskaudino. Pasirašiusiems šį įspėjimą tai liks didelė gėda. Vadinasi, parodyti Dauno sindromą turinčių vaikų laimę jiems atrodo yra įtartina? Kodėl? Bene todėl, kad tai atrodė kaip suabejojimas nėštumo nutraukimo įstatymu***? CSA būtent tai turėjo omeny kaltindama šį siužetą tuo, kad jis neskatina „pritarti bendrajai nuomonei“. Tarsi televizija labai rūpintųsi, kad visa atitiktų bendrąją nuomonę! CSA netaria nė žodžio apie reklamines laidas, kuriose moteris nuvertinama iki daikto, bet priekaištauja stambiems televizijos kanalams, norėjusiems padrąsinti būsimas mamas, kam parodė laimingus Dauno sindromą turinčius vaikus. Ar tuos vaikus reikėtų slėpti? Aš galvoju apie šių vaikų tėvus, galvoju apie tuos vaikus… Tegul CSA nariai ateina ir pasiaiškina prieš juos arba tegul pripažįsta klydę, jei dar turi šiek tiek garbės!

Neseniai parašėte knygą „Mylėti tiesoje“, kuri yra tarsi jaunuomenei skirtas vadovas, kaip išmokti autentiškos meilės. Kaip šia tema įmanoma kalbėti suprantama kalba mūsų laikais, kai nežabotas seksas laikomas sudėtine individualios laimės dalimi?

Jaunuoliai, krikščionys ir nekrikščionys, kuriuos sutinku skaitydamas paskaitas licėjuose, yra persisotinę vaizdais ir patarimais apie sekso techniką, bet trokšta išgirsti kalbant apie kitką. Jie nori, kad juos išmokytų mylėti. Kad jiems parodytų idealą. Kad juos padrąsintų nesitenkinti lengvai pasiekiamu malonumu, bet skatintų rengtis tikrajam džiaugsmui. Nepaisant epochos žaizdų ir madų, kiekvienas visa širdimi trokšta mylėti tiesoje, būti iš tiesų mylimas. Bažnyčia, būdama geranoriška ir reikli, žino, kad jie šito trokšta, ir nori į tai atsiliepti.

Bet Jūs esate kunigas – kodėl kalbate šia tema?

Jau 2000 metų Bažnyčia lydi santuokai besirengiančius jaunuolius, sutuoktinius ir šeimas. Ji gali perduoti didžiulę sukauptą patirtį ir gražią išmintį. Kunigui tenka išklausyti įvairiausių pasipasakojimų. Tad dėl savo tarnystės jis turi tam tikros patirties, papildančios sutuoktinių patirtį.

Žmonės ateina pas kunigą, kad būtų išklausyti, ieškodami pagalbos sprendimuose. Jis padrąsina, palydi, pakelia tuos, kurie nori eiti šiuo gražiu, bet sunkiu meilės keliu. Bažnyčios žinia savo reiklumu niekada negniuždo, priešingai, šis reiklumas teikia drąsos: Bažnyčia tiki, kad kiekvienas su Dievo pagalba geba padaryti geriau, ir nori padėti.

Jaunimas suvokia, kad ši labai pozityvi žinia yra pasitikėjimo jais įrodymas. Jie nori statyti ant tvirto pagrindo, todėl, kai nebijome jiems pasiūlyti eiti tikru ir drąsos reikalaujančiu keliu, jie yra dėkingi, kad laikome juos gebančiais tai padaryti. Štai kodėl jie renkasi pasiklausyti popiežiaus per kiekvienas Jaunimo dienas!

Kokią žinią skelbia kunigų celibatas mūsų vien savo troškimų patenkinimu besirūpinančiai visuomenei?

Kunigų celibatas rodo sėkmingo gyvenimo kelią Bažnyčiai ir pasauliui. Kunigas laisvai pasirenka neprisirišti prie vieno asmens, kad liktų visiškai atsidavęs Dievui ir visiems žmonėms. Tiesą pasakius, tai jūs motyvuojate celibatą! Kaip kunigai, duodame ne laiko trupinėlius, bet visą savo asmenį, visą savo gyvenimą, kad kiekvienam žmogui parodytume, kiek daug jis vertas Dievo akyse. Verta, kad dėl jūsų išgelbėjimo pašvęstume savo gyvenimą! Celibatas nėra nusivylimo pasekmė, jis tarnauja šiam savo noru atiduotam gyvenimui. Štai dar viena žinia visiems: kiekvienas gyvenimas yra vaisingas, gražus, kai jis vienaip ar kitaip atiduotas.

* Katalikų atsakas į Santuokos visiems įstatymo projektą.

** pranc. Conseil Supérieur de l’Audiovisuel.

*** Originale – IVG (Interruption volontaire de grossesse).

Iš prancūzų kalbos vertė sesuo Barbora Kazakevičiūtė CSJ

Šaltinis: www.tiesos.lt