Krikščionys jungiasi į ginkluotą kovą prieš „Islamo valstybę”

Niekam ne paslaptis, kad kai kurie amerikiečiai – tokie kaip Douglas McAuthuras McCainas – su ginklu rankose įsijungė į „Islamo valstyb...



Niekam ne paslaptis, kad kai kurie amerikiečiai – tokie kaip Douglas McAuthuras McCainas – su ginklu rankose įsijungė į „Islamo valstybės“ kovą dėl islamistinio kalifato įkūrimo Irake ir Sirijoje. Tačiau dar nebuvome girdėję, jog ir Vakarų šalyse esama piliečių, kurie ryžtasi stoti į ginkluotą kovą tam, kad būtų apginti šiame regione persiokiajami krikščionys.

Minėtasis McCain’as – tai pirmasis amerikietis, kuris, kaip pranešama , žuvo kovose už „Islamo valstybę“ Sirijoje. JAV Federalinio Tyrimų Biuro  (FTB) direktorius  sako, kad vien tik birželio mėnesį apie 100 Jungtinių Valstijų piliečių išvyko kovoti Sirijoje.  

Tačiau į kovas Rytuose vyksta ne tik fundamentaliojo islamo garbintojai. Pasirodo, į kovą pakilo ir nemažas būrys Vakarų šalių krikščionių.

Tūkstančiai krikščionių iš asirų krikščionių bendruomenių Vakarų šalyse jau išvyko į Iraką ginti savo tikėjimo brolių ir seserų arba aktyviai rengiasi tokiam žygiui. Tokius duomenis pateikė Davidas  Williamas  Lazar’as, Kalifornijoje įsikūrusios Amerikos Mesopotamijos organizacijos vadovas.

D. W. Lazaras teigia, kad jų organizacijoje jau užsiregistravo „tūkstančiai jaunų asirų  krikščionių savanorių, pasirengusių per artimiausias savaites ar mėnesius įsijungti į krikščionių apsaugos būrius”.  Kartu jis pastebėjo, kad „situacijose kaip ši, prieš imantis konkrečių kovos veiksmų,  visų pirma būtina pasiekti politinį sutarimą.” Nors šiuo metu dauguma savanorių jau apsiginklavę lengvaisiais šaulių ginklais, tačiau pagrindinės pajėgos dar nėra parengtos kovai. Organizacijos vertinimu, didžiąją dalį  Irako Ninevės lygumos, kurioje tradiciškai gyvena asirų krikščionių bendruomenės,  vis dar kontroliuoja „Irako ir Sirijos Islamo valstybė” ir kol kas nėra tikėtina, kad kurdų savigynos pajėgos būtų pajėgios išstumti islamistus be tarptautinės bendruomenės paramos.

D. W. Lazaras sako, kad didžiausia Irako asirų politinė partija – Asirijos demokratinis judėjimas – oficialiai kreipėsi į Irako vyriausybę Bagdade, prašydama asirų pajėgoms suteikti ginklų ir finansinę paramą. Tačiau kol kas nei Bagdado vyriausybė, nei kurdų regioninė valdžia toliau pažadų ir moralinės paramos nepajudėjo.

Šveicarų dienraščio „Sonntags Zeitung“ reporteris apsilankė keletame Sirijos karinės tarybos rengimo centrų, kur ruošiami savigynos būriai, kuriuos sudaro Sirijos krikščionys, chaldėjai ir asirai. Juose dalyvauja ir keletas Šveicarijos gyventojų, kurių vienas pasakė: „Kažkas turi imtis veiksmų, kad krikščionys nebūtų išnaikinti”.

Šio mėnesio pradžioje Kurdistano  prezidentas Massudas Barzanis pareiškė, kad jo vyriausybė buvo pasirengusi atverti duris krikščionių savanoriams kurdų ginkluotų pajėgų gretose, aprūpinant juos priemonėmis kurti savigynos pajėgas kaimuose ir apsiginti nuo džihado „Islamo valstybės” kariškių. 

Barzanis ragino krikščionis „negalvoti apie emigravimą iš savo gimtųjų vietų, kadangi terorizmo grėsmė yra laikina ir teroristai bus nugalėti”.

Tačiau, krikščionių gynėjams, gaunantiems karinę pagalbą iš Vakaruose gyvenančių žmonių, neatrodo, kad Irako vyriausybė ir Vakarai deda adekvačias pastangas. Esama europiečių, svarstančių apie „ginkluotą piligrimystę” į Iraką, esą reikia penktojo kryžiaus žygio ar antrojo Laepanto, kai1571 m. Šventoji lyga sutriuškino Osmanų imperijos musulmonų laivyną.

Taip pat esama tokių, kaip katalikų žurnalistas Antonio Socci, kurie kritikuoja popiežių Pranciškų dėl jo „tylėjimo“, kada „200 000 krikščionių (bei kitų mažumų atstovų) bėglių yra medžiojami islamistų, kurie savo priešus nukryžiuoja, nukirsdina ar užmuša akmenimis.

Popiežius Pranciškus skrydžio iš Korėjos į Romą metu pareiškė, kad turi būti tik sustabdyta agresija prieš nekaltus Irako civilius. Pabrėždamas žodį „sustabdyta”. „Aš nesakau, kad reikia bombarduoti ar kariauti, bet sustabdyti”.

Jau keletą mėnesių Italijos dešiniųjų koalicijos organizuoja pagalbą pasipriešinimui prie Irako-Sirijos sienos, teikdamos finansinę ir karinę paramą „pasaulietiniams ir kariniams Sirijos prezidanto B. Assado ir Egipto prezidento Al Sisi režimams ir chaldėjų, asirų, ortodoksų ir koptų savigynos būriams.

Pasauliui vis daugiau sužinant apie Irako valstybės žiaurumus prieš religines mažumas Irake, Asirų tarptautinė nuajienų agentūra išreiškė savo nuomonę, kad JAV ir EU turėtų padėti apginkluoti asirus kirkščionis ir jazidus, kad šie galėtų apginti savo istorines tėvynes.

„JAV ir Europa, su JT palaimininu, privalo įkurti Asirų gynybos pajėgas Ninevės lygumoje, Bagdade bei kitose jų gyvenamose teritorijose”, - buvo rašoma agentūros vedamajame.

Irako Katalikų vyskupų konverencijos pirmininko nuomonė kiek skirtinga. Pasak jo, nors civiliai gyventojai turi teisę gintis nuo agresijos, tačiau tik „valstybinės pajėgos turėtų rūpintis jų gynyba”, - pareiškė Babilono ir chaldėjų patriarchas Luisas Raphaelis I Sako. Iš tiesų, kariuomenės, paremtos skirtingais etninias ir religiniais identitetais, kūrimas, pasak jo, „gali sugriauti Iraką”. 

Šias pastabas patriarchas pareiškė rugpjūčio 20 d., dalyvaudamas penkių Rytų ir Vidurio rytų bažnyčių patriarchų susitikime. Tiek katalikų, tiek ortodoksų patriarchai susitiko kurdų sostinėje Erbile,  kur dešimtys tūkstnčių krikščionių iš Mosulo ir Ninevės lygumos rado prieglobstį nuo vainamojo Islamo kalifato. Rugpjūčio 7-ąją „Islamo valstybė“ įsiveržė į šiaurinį Mosulą ir privertė 200000 asirų bėgti iš daugybės Ninevės lygumoje esančių kaimų.

Kriepdamasis į krikščionis, kurie buvo išvaryti iš savo namų, maronitų kardinolas Bechara Rai kalbėjo: „Mes jums norime pasakyti negalvoti apie emigravimą, dabar laikas likti savo žemėse ir apsaugoti savo kultūrą bei istoriją ir šaknis. Tai nėra laikinas jūsų prieglobstis – jūs esate krikščionys, kuriems 2000 metų.”

Patriarchas Sako pridūrė, kad įmanoma įsteigti autonominę sritį Ninevės lygumoje, kur gyventų krikščionys. Tačiau tai turi būti pasiekta dialogo, bet ne konflikto būdu.

Nors kurdai suteikė apsaugą asirams ir jazidams, Asirijos naujienų agentūra yra įsitikinusi, kad pastarosios grupės taip pat turėtų turėti teisę į savigyną.

„Niekas neapgins asirų ir jazidų, tik jei patys, nes jie brangina savo gyvybes, savo gyvenimo būdą, savo žemes ir savo namus. Savigynos teisė yra pamatinė,”- buvo pareikšta Aisrų naujienų agentūros vedamajame.

Daug asirų ir jazidų pabėgo į Irako Kurdistano regioną, kur kurdų pešmergų pajėgos kovėsi prieš „Islamo valstybės” kovotojus, siekdami nuo jų apginti regioną. Tačiau kai „Islamo valstybė” ėmė kelti grėsmę Kurdistano sostinei Erbilui, JAV pradėjo teikti pagalbą ir ginklus kurdams, taip pat padėdama jazidams saugiau pabėgti. Prancūzijos ir Britanijos vyriausybės taip pat pažadėjo pagalbą kurdams.

Kalbėdamas Rytų patriarchų susirinkime Erbile Sirijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Ignatius Ephremas II Karimas pareiškė, kad Mosulas bei kiti Ninevės lygumos miestai ir kaimas turėtų būti išlaisvinti su užsienio pajėgų pagalbą, o asirams turėtų būti padedama grįžti į savo namus.

Tačiau ne vien tik krikščionys gina krikščionis, kaip galėtų pasirodyti. Nuosaikūs musulmonai taip pat padeda krikščionims, rizikuodami būti apkaltintiems „Islamo valstybės“.

„Šiaurės Irake esama didžiulio tarpreliginio solidarumo“,- tvirtina Chaldėjų arkivyskupas Yousifas Thomas Mirkis.

„Suleimanijoje iki 50 žmonių gyvena vienuose namuose, kadangi daug šeimų – tiek krikščionių, tiek musulmonų – atvėrė savo duris, bėgantiems nuo smurto,“- konstatavo arkivyskupas. Dauguma pabėgėlių pasiekė Kurdistaną, Erbilą ar jo priemiesčius šalia Sirijos ir Turkijos sienos. Į Kirkuką atvyko 250 šeimų, o į Suleimaniją, esančią prie Irano sienos, – 500.

Dauguma jų yra krikščionys, tačiau esama ir etninių bei religinių mažumų atstovų, kaip antai, turkomanų, kurie šimtmečiais gyveno Irako miestuose ir kaimuose – tai marginalizuota etnoreliginė grupė, kurios tikėjime esama islamo ir krikščionybės elementų. Tarp pabėgėlių taip pat yra ir musulmonų šiitų. Kirkuke apie 500 jų glaudžiasi krikščionių bažnyčiose ir jiems yra teikiama visa reikalinga pagalba.

Pagalba yra abipusė. „Kai kurios musulmonų šeimos perka maistą krikščionims, jiems padeda ir juos slepia, rizikuodamos savo gyvybe“, - tvirtino arkivyskupas Mirkis.

Pagal Aleteia parengė Jurga Žiugždienė

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję straipsniai

Religija 294544602441826046

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item