„The Wall Street Journal“: Putino įgalintojai Europoje

Gegužės 12-ąją pasirodė pranešimai, jog Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje Prancūzija neketina nutraukti kontrakto su Rusija dėl „...



Gegužės 12-ąją pasirodė pranešimai, jog Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje Prancūzija neketina nutraukti kontrakto su Rusija dėl „Mistral“ karo laivų perdavimo. Lankydamasis Vokietijoje, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as pareiškė, kad pasirašyta sutartis nėra ginčų objektas, o prasidedant Prancūzijos vadovo vizitui Azerbaidžane buvo dar kartą pakartota, jog sutartis bus vykdoma, nes jos nutraukimas užtrauktų baudą Prancūzijai. Praėjus savaitei po šių pranešimų Niujorko dienraštis „The Wall Street Journal“ paskelbė vedamąjį, kuriame tokią Vakarų Europos valstybių politiką vadina stiprinančia Rusijos karinius pajėgumus. 

JAV pareigūnai ir Rusijos kaimynai protestuoja prieš Prancūzijos planus parduoti desantinius karo laivus Vladimiro Putino laivynui, ir ne be pagrindo. Tačiau prancūzai vargu ar yra  vieninteliai europiečiai, su revanšistine Rusija norintys lyg niekur nieko tęsti bendradarbiavimą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as gegužės viduryje pažadėjo „kol kas“ gerbti 2011-aisiais pasirašytą 1,6 mlrd. JAV dolerių (4,1 mlrd. litų) vertės susitarimą Rusijai pastatyti du „Mistral“ klasės lėktuvnešius. Prancūzija taip pat prieštarauja rytinių Europos Sąjungos valstybių bandymams įtraukti ginklų embargą į kitą sankcijų etapą reaguojant į Rusijos įvykdytą Ukrainos puolimą. Rosobirineksport, Rusijos valstybinė karinė institucija, liaupsino „Prancūzijos kaip partnerės patikimumą“.

Sutartis buvo pasibaisėtina idėja dar prieš ponui Putinui pademonstruojant savo imperializmą visu grožiu. Ignoruodamas prieštaravimus iš Pentagono ir NATO sąjungininkių, buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy skatino pardavimą kaip santykių normalizacijos po Šaltojo karo ženklą. Jis žinojo geriau. 2008 m. Rusija įsiveržė į Gruziją ir užgrobė Pietų Osetijos ir Abchazijos provincijas. Ponas Sarkozy derėjosi dėl ugnies nutraukimo, kurio Rusija taip ir nesilaikė.

„Mistral“ gali gabenti 700 karių, keturis desantinius laivus, 13 tankų, 16 sraigtasparnių. Kaip papildoma nacionalistinė premija, vienas kreiseris bus pavadintas „Sevastopoliu“, pagal Krymo uostą, Maskvos aneksuotą kovo mėnesį. Šį rudenį pristačius pirmąjį laivą, „Mistraliai“ reikšmingai sustiprins Rusijos laivyną Juodojoje ir Baltijos jūrose ir didins grėsmę Gruzijai, kaip ir trims Baltijos šalims, kurios yra NATO narės.

Prancūzai primygtinai tvirtino, kad didžiausias visoje istorijoje karinis pardavimas Rusijai parodė jų tikėjimą partneryste po Šaltojo karo. JAV siekė įtraukti Maskvą į tokius Vakarų klubus kaip G-8, Pasaulio prekybos organizacija ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Viskas sekėsi gerai. „Negalime kalbėti dvejopai, sakant, kad jie yra partneriai, o tuomet kalbant apie santykius su Rusija lyg būtume prieš 1991 m.“, - 2010-aisiais sakė tuometinis Prancūzijos gynybos ministras Hervé Morinas.

Dabar ponas Putinas įsiveržė į Ukrainą – tai elgesys, labai primenantis laikotarpį iki 1991-ųjų – tačiau Vakarų europiečiai vis dar mieliau stengiasi to nematyti. Prancūzai net nėra didžiausi pažeidėjai. Įtakingi Vokietijos verslo sluoksniai kovoja dėl milijardų dolerių išsaugojimo ir energetikos verslo su Rusija – velniop Kijevą.

Britų premjeras Davidas Cameronas atmetė prekybos sankcijas, kaip ir bandymus suvaržyti Putino sąjungininkų priėjimą prie Londono finansinio centro. Kaip rašė Benas Judamas, toriai nori „išlaikyti nešvarius Rusijos pinigus Londono Sityje“.

Nei pono Hollande‘o, nei pono Camerono tikrai nepalaikysi dar vienu Winstonu Churchilliu. Būdamas pirmuoju admiraliteto lordu, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje jis turėjo nuspręsti, ką daryti su dviem tuo metu geriausiais Drednauto šarvuotlaiviais, Britanijos pastatytais Osmanų imperijai, už kuriuos jau buvo sumokėta. Britai dar nekariavo su Turkija, tačiau Churchillis pasiėmė laivus Karališkajam laivynui.

Prancūzai nenurys 1,6 mlrd. dolerių praradimo, jei visi kiti Vakaruose toliau pelnysis. Geriausias sprendimas būtų Kanadai ar kitoms Europos kariuomenėms nusipirkti „Mistralius“. Arba, kaip pasiūlė kongresmenas Eliotas Engelas, NATO galėtų nupirkti arba išsinuomoti juos kaip bendrą aljanso turtą. Tai susilpnintų Rusijos laivyną, sustiprintų NATO ir parodytų kad ir pavėluotą, bet vieningą Vakarų nusistatymą prieš Rusijos agresiją.

Parengta pagal http://online.wsj.com 

Susiję

The Wall Street Journal 2571005955625342771
item