Audrius Makauskas. Politikavimas kaip problema (II). Politikai politizuoja...

Pirmąją teksto dalį rasite čia

***

Veiksmažodis politizuoti nuo veiksmažodžio politikuoti skiriasi tuo, kad jis reikalauja objekto. Sakinys „Petras politikuoja“ turi prasmę, o „Petras politizuoja“ ją įgyja tik pridėjus žodį „problemą“, „padėtį“ ar „klausimą“. O kas yra įmanomi – ir kas geistini – to politizavimo objektai? Ar politizuotinų dalykų ratas yra iš anksto aprėžtas, ar žmogaus sprendimu gali būti, priklausomai nuo aplinkybių, plečiamas ir siaurinamas? Pagal Carlą Schmittą, bent potencialiai, politiška tapti gali viskas [1].

Bent iš pažiūros, panašios teorijos laikosi ir buvusi prezidentės patarėja vidaus politikos klausimais Audronė Nugaraitė. Viename interviu paklausta, ar Rusijos veiksmai, kuomet į šalį buvo neįleidžiami Lietuvos vežėjai, turi politinį atspalvį, ji atsakė: „manau, bet kurią problemą galima politizuoti“ [2]. Tačiau jau atsakymas į kitą klausimą visiškai kitoks:

„- Rusijai pradėjus blokuoti Lietuvos vežėjus, didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos atstovai, paprastai aktyvūs Rusijos klausimais, tylėjo. Ar tikėtina prielaida, jog taip buvo elgiamasi sąmoningai, visą naštą perkeliant prezidentei?

- Visada galimos prielaidos, tarp jų ir ta, kad galėjo būti taip. Juo daugiau prielaidų ar hipotezių, juo daugiau tikimybių rasti teisingą atsakymą. Kita vertus, prezidentė pabrėžė, kad kalbamo įvykio nereikėtų politizuoti, kad reikia spręsti problemą ir mokytis iš šios patirties. Mano supratimu, vyrauti šiuo atveju turėtų valstybiniai, o ne partiniai interesai.” [3]

Akivaizdu, kad nors klausimą politizuoti ir būtų galima, čia siūlomas normatyvinis idealas visiškai kitoks – reikia „spręsti problemą“. Politizavimas siejamas su valstybinių interesų atsisakymu. Dar ryškiau neigiamas požiūris į valstybės gyvenimo problemų politizavimą išryškėja, kuomet tuometinė prezidentės patarėjos perklausiama, kokios ideologinės orientacijos laikysis Dalia Grybauskaitė.

„- Kertiniais politinio gyvenimo klausimais dažnai priimami arba kairiesiems, arba dešiniesiems būdingi sprendimai.

- Per susitikimą su frakcijų atstovais prezidentė sakė, kad ji priims ne tai, ką lems pasidalijimas į poziciją ir opoziciją, bet tai, kas bus racionalu ir gera ir vienų, ir kitų siūlymuose. Ji pabrėžė ir valdančiosios koalicijos įsiklausymo į racionalius siūlymus svarbą, nes tai susiję su dalykais, kurie daromi dėl žmonių, o ne dėl partinių interesų. Pirmiausia turi rūpėti visuomenės interesas, o ne lobistiniai ar partiniai interesai.“ [4]

Čia politinis požiūris į įvairius klausimus priešpastatomas intelektualiniams ir moraliniams racionalumo, gerumo ir nešališkumo idealams, o „kairiesiems arba dešiniesiems būdingi sprendimai“ siejami su lobistiniais ar partiniais interesais – priešstata visuomenės interesui.

Požiūrį, kad politizuoti galima viską, bet nereikėtų nieko, galima rasti ir tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko kalboje Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotoje konferencijoje. Joje švietimo politizavimu vadinama švietimo reformų kritika iš opozicijos pusės.

„Jau ne pirmą kartą švietimas dirbtinai politizuojamas. Tačiau tokios įtampos, tokių atakų, kokių švietimas sulaukė šiemet, ko gero, nedažnai pasitaikydavo.

Tai iš esmės dėsninga, nes artėjant rinkimams, o šiemet dvejiems iš karto, politizuojama viskas, ką įmanoma politizuoti. O politizuoti įmanoma viską, o ypač tam patogus yra švietimas.

[...] Ir vis dėlto turime pripažinti, kad ne visi priekaištai mūsų švietimo reformai ir pačiai sistemai buvo vien tik politinių aistrų išraiška. Ir mokyklų tinklo performavimas, ir, regis, jau niekada nesibaigsianti, egzaminų tvarkos kaita, susilaukdavo visuomenės, o ypač visai nepolitizuotų vaikų tėvų priekaištų. Ir tie priekaištai dažnu atveju būdavo visiškai pagrįsti.“ [5]

Čia matome, kad gali būti dvejopa kritika – politizuota ir pagrįsta. Politizuota kritika tapatinama su „politinių aistrų išraiška“, taigi yra daugiau ne racionalaus mąstymo, o oponentų nesusivaldymo išdava. Kita kritikos rūšis – „visai nepolitizuoti tėvų vaikų priekaištai“ – jau gali būti ir pagrįsta.

Svarbu ir tai, kad apie tai, ar problema turėtų būti politizuota, tobuluoju atveju, atrodo, turėtų spręsti ne politikai, ar bent jau ne vadovaudamiesi politiniais kriterijais. Kalbėdamas apie galimus lenkų bendrovės PKN Orlen ketinimus parduoti Mažeikių naftą ekonomistas Raimondas Kuodis pareiškė: „nelabai yra ekonominių priežasčių šitą klausimą taip politizuoti. Ta reikšmė, palyginus su tikrąją reikšme, pervertinta dešimtis, šimtus kartų“ [6].

Taigi ūkio subjekto „tikroji reikšmė“ turėtų būti vertinama tik ekonominiais kriterijais, ir net potencialus jo pardavimo klausimo politizavimas turėtų įvykti nebent tuomet, jei tam būtų ekonominių priežasčių.

Iš šių pasisakymų galima matyti, kad politizavimui, kaip ir politikavimui, yra priskiriamos neigiamos prasmės, jis siejamas su aistromis, lobistiniais interesais, priešpastatomas racionaliam, objektyviais kriterijais paremtam ir nesuinteresuotam sprendimų priėmimui. Kad priartėtume arčiau atsakymo į darbo pradžioje išsikeltus klausimus, pasižiūrėkime, kaip problemų politizavimo ir politikavimo sąvokos siejamos tarpusavyje.

2010 m. pavasarį Palangos savivaldybės taryba svarstė sutarties su šilumos tiekėja UAB Litesko nutraukimo galimybę. Tarybos opozicijos atstovas Dainius Želvys ragino miesto valdančiuosius surengti šiuo klausimu gyventojų apklausą.

„Valdantieji bijo gyventojų apklausos. Todėl bandoma klausimą politizuoti. Šaudoma  tuščiais šoviniais, tad kalbėtis nėra su kuo”, – įgėlė politikos naujokui E.Simučiui D.Želvys.

Bendruomenė – ne kvaila

Į tribūną pakilusi Vartotojų teisių gynimo asociacijos atstovė palangiškė Rūta Ruzgutė atkreipė dėmesį į tai, kad ji neatstovauja jokiai politinei jėgai ir nesiruošia politikuoti. Miestelėnės teigimu, palangiškius piktina neskaidri UAB „Litesko“ veikla. [7]

Matome, kad pirmiausiai opozicijos politikas kaltina valdančiuosius noru priimti politinį sprendimą („klausimą politizuoti“), bijant teisingesnio kelio – leisti klausimą spręsti gyventojams apklausos būdu. Tada jokiai partijai nepriklausanti miestelio gyventoja, pradedama kalbėti pabrėžia, kad ji politikuoti neketina – o politikavimu įtarti galima tiek klausimą politizuojančius valdančiuosius, tiek net jų sprendimą kritikuojantį opozicijos atstovą. Iš principo, jau pats faktas, kad partijoms priklausantys žmonės svarsto klausimus, gali reikšti dar vieną politikavimo atvejį. Todėl kaip alternatyva problemos politizavimui matomas nesuinteresuotas vartotojų teisių gynimas – tikriausiai vėlgi siekiant racionalaus, gero ir nešališko sprendimo.

Dar įdomesnis Lietuvos sveikatos straipsnis apie medikų rengiamas protesto akcijas, kuriame cituojamas tuometinis sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas:

„Jeigu vyksta dialogas, tai demonstracijos yra beprasmės. Kiek mačiau, man yra aišku, kad tai yra politizuota akcija, kurioje iš tribūnos buvo sakomos kalbos apie neįgalią vyriausybę, apie neįgalų Seimą ir t.t. Tai daugiau susiję su politiniais, o ne praktiniais dalykais.” [8]

Čia į akis krenta iškart net keli reikšmingi su mūsų svarstoma problema susiję dalykai. Pirma, viceministras vadina protesto akcijas politizuotomis, suteikdamas šiam žodžiui neigiamą reikšmę. Susidaro įspūdis, kad jis jas priešpastato nepolitizuotoms – taigi nepolitiškoms – demonstracijoms, kurias potencialiai galėtų rengti vykdoma politika nepatenkinti piliečiai. Antra, jis atskiria politinių ir praktinių dalykų sąvokas, net jas vieną kitai priešpastatydamas. Trečia, straipsnio autorius, remdamasis būtent šia pastraipa (daugiau užuominų apie politiškumą, politizavimą ar politikavimą tekste nėra), parinko jam pavadinimą „Medikų protestai – tarp teisėtų reikalavimų gynimo ir politikavimo“. Taigi čia ryšys jau tampa akivaizdus – problemos, kuri, jo supratimu, turėtų būti sprendžiama nepolitiškai, politizavimas yra vadinamas nuvertinančiu politikavimo terminu. Ką tai reiškia ir kokias išvadas tai leidžia daryti apie šiuolaikinę politiką, aptarsime kitame TSPMI tinklaraščio įraše.

Trečiąją teksto dalį rasite čia

————

[1] C. Schmitt, The Concept of the Political, Chicago and London: University of Chicago Press, 2007, 22-23

[2] V. Laučius, Prezidentės patarėja: D.Grybauskaitės politinės pažiūros man nebuvo svarbios,

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentes-patareja-dgrybauskaites-politines-paziuros-man-nebuvo-svarbios.d?id=23619033

[3] Ten pat

[4] Ten pat

[5] A. Paulauskas, Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Švietimo ir mokslo ministerijoje, http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4411&p_d=17499&p_k=1

[6] Nijolė Druto, „Lenkijos spaudoje vėl pasirodė informacija apie galimą „PKN Orlen“ pardavimą“, Bernardinai.lt, http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-07-08-lenkijos-spaudoje-vel-pasirode-informacija-apie-galima-pkn-orlen-pardavima/47259

[7] D. Jurgaitytė, D. Jurgaitytė, „Valdantieji bijo palangiškių verdikto“, Palangos tiltas, http://www.palangostiltas.lt/Valdantieji_bijo_palangiskiu_verdikto.html

[8] T. Andriukonis, T. Andriukonis, „Medikų protestai – tarp teisėtų reikalavimų gynimo ir politikavimo“, Lietuvos sveikata, http://lsveikata.lt/aktualijos/aktualijos/40-aktualijos/505-medik-protestai–tarp-teist-reikalavim-gynimo-ir-politikavimo.html

Šaltinis: http://www.tspmi.vu.lt/tinklarastis/