Pranas Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys

Gegužės 4 dieną, eidamas devyniasdešimtuosius metus, mirė iškilus kalbininkas, dėstytojas ir tyrėjas Pranas Kniūkšta. Per savo gyvenimą ...


Gegužės 4 dieną, eidamas devyniasdešimtuosius metus, mirė iškilus kalbininkas, dėstytojas ir tyrėjas Pranas Kniūkšta. Per savo gyvenimą tiesiogiai susidūręs su lietuvybės padėtimi Pietryčių Lietuvoje, neabejingas lietuvių kalbos statusui ir ateičiai jis buvo visuomeniškai aktyvus ir pagal išgalės stengiasi prisidėti prie valstybinės kalbos gynimo. Skaitytojams primename jo 2014 metais skelbtą tekstą asmenvardžių rašybos tema.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Norima keisti pačios lietuvių kalbos suvokimą, – paskelbti, kad lietuvių kalba, taigi ir valstybinė lietuvių kalba, gali turėti nelietuviškų raidžių ir tokia „valstybine“ kalba vardus ir pavardes rašyti dokumentuose.

Kadangi grynųjų kalbos klausimų nei ministerijos, nei Konstitucinis Teismas nesprendžia, tokį valstybinės kalbos suvokimą norima išgauti iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Suprantama, kad Komisija tai daryti atsisako. Bet yra tokį „kalbos mokslą“ skleidžiančių politikų, apžvalgininkų ir kitokių veikėjų, šnekančių apie praplėstą lietuvių kalbos abėcėlę. Vieni į lietuvių kalbą ir jos abėcėlę siūlo įsileisti tris nelietuviškas raides – x, w, Q(q), kiti tokių rašmenų priskaičiuoja visą tuziną ir dar daugiau.

Mėginama remtis Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, kuri vienoje išnašėlėje pamini ir nelietuviškus rašmenis. Betgi ten pasakyta, kad jie pavartojami nelietuviškuose žodžiuose. Jų gali turėti simboliniai pavadinimai, prekių ženklai ir nelietuviški asmenvardžiai, kuriuos galima laikyti savotiškomis kitų kalbų citatomis. Vienas kitas taip parašytas žodis nereiškia, kad jų nelietuviškieji rašmenys yra įėję į lietuvių kalbą ir jos abėcėlę. Kad Lietuvoje veikia Swedbankas ar kad Lietuvos pilietę vedė Lenkijos pilietis Pawel Wardyn, dėl to raidės w netrauksime į savo abėcėlę.

Į lietuvių kalbos abėcėlę įtrauktos tos raidės, kurios vartojamos lietuvių kalboje plačiai paplitusiuos tarptautiniuose žodžiuose ir lietuviškuose asmenvardžiuose. Tokios yra f, h, ch. Jų sulietuvėjimą rodo tokie žodžiai, kaip: fabrikas, ferma, firma, formuoti, Feliksas, Frankonis; herbas, himnas, harmoningas, Henrikas; chemija, choras, chaotiškas, Chomičius, Chadaravičius.

Rašmuo w lietuviška raide taptų tada, jei rašytume: watmanas, weranda, werbuoti, Wiktoras, Wagnorius. O jei į lietuvių abėcėlę įtrauktume raidę x, reikėtų rašyti: indexas, exursija, maximalus, Alexas, Paxas. O jei ten įsileistume raidę Q (q), galėtume rašyti ir taip: qbas, inqbatorius, Qbilius, Qčinskas.

Kadangi su rašmenimis x, w, q rašome tik nelietuviškus įmonių pvadinimus ir užsieniečių asmenvardžius, šių raidžių negalima traukti į lietuvių kalbos abėcėlę.

Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nes čia jie turi būti pateikiami valstybine kalba.

Jei Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose parašomi kitos kalbos rašmenimis, toji kita kalba vartojama kaip valstybinė. O to neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Papildomai reikia pasakyti dar vieną svarbų dalyką, – kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia vadinamosios žmogaus teisės į vardą ir pavardę, paprastai sakant, teisės pasirinkti vardą ir pavardę. Nustayta, kad ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą, t. y. pagal asmens gimtosios kalbos skambesį. Tikrąją vardo ir pavardės formą rodo šnekamoji kalba, užrašymas vienos ar kitos kalbos rašmenimis jų nekeičia.

Susiję

Pranas Kniūkšta 7351758329493044231

Rašyti komentarą

  1. Henrikas Charitonas Frankonis-Chadaravičius2020-05-05 14:47

    O jei reimtai, tai manau, kad, kaip prieš 100 metų lietuviai išmoko tarti f, h, ch, taip dabar išmoksta th. Juk skrendame per Heathrow oro uostą :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Norėjai pasakyti ,kad kuo greičiau išmirs senos kartos "kalbajobai" ,tuo geriau bus "progresyviai" lietuvių kalbai?

      Panaikinti
    2. Taigi jau pats pavadinimas "lietuvių kalba" yra neliberalus, neprogresyvus beigi netolerantiškas: juk kaip Lietuva yra visiems, o ne lietuviams, taip ir kalba turi būti ne "ksinafuobiška", o "internacionalinė", visiems - o tie "lietuvisai", kurie dar "nesuinternacionalėjo" prie ANO sajūzo, turi "suinternacionalėti" prie ŠITO. O jeigu, ne, tai "progresyvus jaunimėlis" išaiškins, "kas prie ko", jūs "fašei-nacei-leudies priešaj". ;)

      Panaikinti
  2. Laumėjantis2020-05-06 13:45

    Siūlau prisiminti, kad leidinį ,,Auszra" leido Jonas Bassanawiczius. Taip kad raidė ,,w" lietuvių kalboje buvo. O ko lietuvių kalboje iš tikrųjų nėra - tai tokių pavardžių, kaip Zvonkė, Bunkė, Siparė ar Šimkė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Yra skaudžios teisybės Jūsų pasisakyme.

      Panaikinti
    2. Tai kad nelabai su ta teisybe - gi tas laikraštis leistas, kai Lietuvos kaip valstybės nebuvo, lietuvių kalbos niekas netvarkė, ir ji buvo labai smarkiai užteršta lenkizmais bei kitais slavizmais (kam didžiulės įtakos turėjo lietuviško rašto draudimas). Taigi, nereikėtų kaip pavyzdžio dėti nenormaliose sąlygose egzistavusio reiškinio.

      Panaikinti
  3. Čia "nacionalinio" transliuotojo tinklapyje paskelbto straipsnio antraštė :
    EBIT gyvai. „Changing Landscape of HR Today and a Fresh Look Into Post-Pandemic HR“: pokalbis su Tom Haak

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kad ta kontora seniai klaninė, o ne nacionalinė, tad nereikia ir stebėtis.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item