KT vėl turės paaiškinti kaip reikia rašyti Lietuvos piliečių pavardes

Vasario 13 d. Kontitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad grįžta prie asmenų vardo ir pavardės rašybos tapatybės dokumentuose klausimo. Nuo...



Vasario 13 d. Kontitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad grįžta prie asmenų vardo ir pavardės rašybos tapatybės dokumentuose klausimo. Nuo teismo išaiškinimo priklausys, kokių veiksmų imsis Teisingumo ministerija.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) atsisakius pateikti siūlymus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių dokumentuose, Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pats kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo.

Priminsime, kad Teisingumo ministerijai VLKK paaiškino, kad  ji negali priimti dokumento, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Kaip žinia šiame nutarime yra pabrėžta, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“.

Pasak J. Bernatonio, daugiau nei prieš 10 metų Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas turi būti peržiūrėtas. Tuomet buvo nuspręsta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar nesant iš profesionalių kalbininkų sudarytos institucijos oficialių siūlymų arba nesivadovaujant tokiais siūlymais įstatymų leidėjas savo nuožiūra gali priimti teisės aktus, reglamentuojančius kalbos naudojimą.

Be to, Konstitucinio Teismo klausiama, „ar iš profesionalių kalbininkų sudaryta institucija gali save laikyti susaistyta esamo teisinio reglamentavimo tiek, kad negalėtų pateikti siūlymų, atsižvelgiant į visuomenės ir šiuolaikinių realijų pokyčius“.

Praėjusiais metais Teisingumo ministerijai Vyriausybė pavedė parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis, todėl ministerija siekia išsiaiškinti, ar tai teisiškai įmanoma.

Tokių veiksmų imtasi dėl Lietuvos lenkų rinkimo akcijos (LLRA) ir Lenkijos respublikos nuolatinio spaudimo Lietuvai.

Šaltinis: www.alkas.lt

Susiję

Politika 6735490356741272008
item