Demokratija Lietuvos Sąjūdyje: TS-LKD pozicija arba jokios

12 iš 25 Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių paskelbus viešą kreipimąsi, kuriuo argumentuotai reikalaujama leisti vykti tautos inicijuotam referendumui, oficiali Lietuvos Sąjūdžio vadovybė sureagavo žemiau pateiktu pranešimu, kuriame nedviprasmiškai siūloma visiems šios nuomonės šalininkams - pusei organizacijos tarybos narių - pasitraukti iš Lietuvos Sąjūdžio. 

Monsinjoro Alfonso Svarinsko vertinimas, jog "Lietuvos Sąjūdis lieka tik TS-LKD frakcija" šiuo pranešimu įgauna objektyvią formą: TS-LKD priklausantys ir pagal partijos poziciją referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams kategoriškai nepalaikantys Vytautas Landsbergis, Vidmantas Žilius ir Andrius Tučkus nepripažįsta kitokios nei partijos nuomonės egzistavimo galimybės ir siekia "apvalyti" organizaciją nuo visų požiūrių, nesutampančių su jų asmenine pozicija, atvirai išskleista Vytauto Landsbergio kalboje Vasario 16-osios proga Vilniuje. Šis požiūris, jog organizacijoje gali egzistuoti ir būti rimtai svarstoma tik viena pozicija, atitinka Lietuvos Sąjūdžio vadovybės požiūrį, jog valstybėje taip pat gali egzistuoti tik prointegracinis požiūris. 

Tikime, jog šis TS-LKD atstovų siūlymas visiems kitaminčiams palikti Lietuvos Sąjūdį yra savalaikis ir sveikintinas, o tą padarius taptų daug aiškesnė šios organizacijos tapatybė, paskirtis ir visuomeninis autoritetas, be iliuzijų į platesnį nei vienos partijos interesų atstovavimą. Skaitytojų dėmesiui pateikiame Lietuvos Sąjūdžio išplatinto pranešimo tekstą:

Iškovojus laisvę Lietuvai, pagrindinis Lietuvos Sąjūdžio siekis buvo ir dabar yra stiprinti jos valstybingumą. Atkurtos Nepriklausomybės pradžioje supratome, kad iškovotoji laisvė yra trapi ir pažeidžiama, todėl siekėme artėjimo demokratinių Vakarų kryptimi į euroatlantinę NATO ir Europos Sąjungą.

Stoti greta Europos demokratinių valstybių nebuvo paprasta, turėjome atlikti eilę užduočių, prisiimti įsipareigojimus, o tam prireikė net keturiolikos nuoseklaus darbo metų. Šiemet švęsime narystės NATO ir Europos Sąjungoje pirmąjį dešimtmetį.

Buvimas euroatlantinėse struktūrose iš dalies užtikrino mūsų saugumą, tačiau buvusios sovietinės galvosenos ir propagandos skverbimasis, įvairūs „kultūriniai“ koncertai, per specialius kanalus transliuojamos Lietuvą menkinančios televizijos laidos, kai kurių parlamentarų neatsakingi pareiškimai ir  euroskeptikų renkami parašai referendumams kelia grėsmę valstybės ateičiai.

Lietuvos Sąjūdžio taryba 2013 m. spalio 04 d. pareiškime skelbė, kad nepritaria nei referendumui dėl žemės „nepardavimo“ europiečiams, nei referendumų kvotos menkinimui, kuris paskatintų Lietuvoje nuolatinę dviprasmių iniciatyvų įtampą ir politinę sumaištį.

Apmaudu, kad šalia partijų, išpažįstančių sovietines vertybes, šliejasi ir dalis Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių, kurie, prisidėdami prie antieuropinio referendumo organizavimo, klaidina piliečius, siekdami pakeisti tautos ir visuomenės Vakarų integracijos kryptį, o galbūt ir pirmiausiai turėdami tikslą sunaikinti Lietuvos Sąjūdį jį suskaldant.

Manome, kad tokie kai kurių Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių veiksmai prieštarauja Lietuvos Sąjūdžio vertybėms, todėl jiems derėtų sąžiningai pasitraukti iš Lietuvos Sąjūdžio, grąžinant nario pažymėjimus.

Primename, kad Lietuvos Sąjūdis ir ankstesniuose dokumentuose ir pastarojo Suvažiavimo rezoliucijoje „pripažindamas vienintelį teisingą Lietuvos pasirinkimą eiti Vakarų civilizacine demokratine kryptimi“ yra pareiškęs, kad visos valdžios ir partijos atsakingos už europietiškos civilizacijos tvirtėjimą Lietuvoje. Tai buvo skiriama ir pačiam Lietuvos Sąjūdžiui.

Sąjūdžio stiprybės laikotarpiu buvo laikomasi principo, kad nusižengiantys organizacijos tikslams yra patys pasitraukę iš Lietuvos Sąjūdžio.

Pasirašo:

Vytautas Landsbergis - Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas

Vidmantas Žilius - Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas

Andrius Tučkus - Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas