Vytautas Radžvilas. Pirmininkaudami ES praleidome progą

Dar likus beveik dvejiems metams iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai politikai žadėjo, kad tai sukurs pridėtinę maždaug 200 mln. litų vertę, nes ypač daug pelno gaus viešbučiai, maitinimo įstaigos, suvenyrų pardavėjai ir kiti verslininkai. O ir politiniu požiūriu Lietuva taps įtakingesnė. Tačiau praėjo puspenkto pirmininkavimo mėnesio iš šešių, o verslininkai tvirtina jokios naudos dar nepajutę. O ir politologai tvirtina, kad Lietuva visiškai netapo įtakingesnė, nes atlieka tik posėdžių sekretorės funkcijas, organizuoja beprasmius renginius ir nesinaudoja galimybe europiniu mastu iškelti savas problemas. Pasak jų, pirmininkavimo teisės suteikimas tėra demokratijos imitacija.

Žadėti aukso kalnai

Praėjo jau puspenkto Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos mėnesio, tad natūraliai kyla klausimas, ar pažadai, kad iš pirmininkavimo gausime milžinišką naudą, pasitvirtino. Pasirodo, visiškai ne: nei ekonomine, nei politine prasme.

O žadėta buvo daug. Dar 2011-ųjų lapkritį tuometinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis žurnalistams pristatė privačios kompanijos „Ernst & Young Baltic“ už 60 tūkst. litų atlikto Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikio šalies ekonomikai tyrimo rezultatus. A.Ažubalis tikino, kad Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu sulauks 30-40 tūkst. svečių, kurie naudosis nakvynės, maitinimo, transporto ir kitomis paslaugomis, paliks daug pinigų pirkdami suvenyrus ir kitas prekes, todėl ekonomika pajus didžiulę naudą, Lietuva taps patrauklesnė Europai ir įtakingesnė ES narė.

„Ernst & Young Baltic“ atlikto tyrimo vadovas Linas Dičpetris tvirtino, kad pirmininkavimo renginiai savo mastu prilygs Olimpinėms žaidynėms bei Pasaulio futbolo čempionatui. Pasak jo, dėl didelio renginių skaičiaus išaugs atvykstamasis konferencijų turizmas, dėl užsienio žiniasklaidos dėmesio padidės šalies žinomumas ir kartu padaugės turistų, teigiamą poveikį ekonomikai darys svečių išlaidos, bus gerinamas Lietuvos įvaizdis, pritraukiamos tiesioginės užsienio investicijos ir t.t.

Turbūt tokiomis gražiomis kalbomis buvo norėta pateisinti suplanuotas milžiniškas pirmininkavimo išlaidas - 214 mln. litų. Ir tai dar ne viskas, kas bus išleista. Į šią sumą, kaip prieš dvejus metus atskleidė A.Ažubalis ir L.Dičpetris, neįskaičiuotos išlaidos tobulinant VIP salę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, sutvarkant terminalus, užtikrinant tiesioginius rytinius ir vakarinius reisus į Briuselį, užbaigiant dalies Valdovų rūmų statybas bei pritaikant patalpas renginiams ir t.t.

Išpūsta reikšmė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius humanitarinių mokslų daktaras filosofas politologas Vytautas Radžvilas akcentavo, kad Lietuvos įtaka dėl pirmininkavimo nepadidėjo ir nepadidės, nes ji teatlieka renginių organizatorės ir sekretorės funkcijas.

„Vertinant pirmininkavimą grynai techniniu aspektu, jis yra gana sklandus. Tačiau juk tai tėra techninės sekretoriato funkcijos. Lietuva su jomis susitvarkė visai pakenčiamai, tačiau didžioji problema yra ta, kad šio pirmininkavimo reikšmė buvo smarkiai išpūsta. Buvo peršama mintis, kad pirmininkaujanti valstybė gali nuversti kalnus, tapti ypač matoma ar net gauti tam tikros naudos, nes įgyja galimybę iš dalies formuoti vadinamąją ES darbotvarkę. Tačiau buvo ignoruojamas pamatinis faktas, kad ES vis dėlto nėra lygiaverčių ir lygiateisių valstybių sąjunga. Nepasakyčiau, kad buvo nuvilti kokie nors lūkesčiai, nes tas, kas iš tiesų gilinasi į ES realijas, tų lūkesčių ir neturėjo.

O kad nelabai daug dalykų priklauso nuo mūsų, įtikinamai rodo Asociacijos sutarties su Ukraina sudarinėjimo peripetijos. Juk visiškai akivaizdu, kad jei ta sutartis būtų pasirašyta, tai būtų parodoma kaip milžiniška Lietuvos pirmininkavimo sėkmė. Tačiau minėtos peripetijos puikiai parodo, kad vyksta įtempta politinė kova tarp Briuselio ir Maskvos dėl dominavimo Ukrainoje. Ir jei paskutiniu momentu stebuklas įvyktų ir sutartis būtų pasirašyta, būtų akivaizdu, jog Lietuva dėl to niekuo dėta. Paprasčiausiai Ukraina, šita svarbi šalis, yra viliojama į vieną ar kitą pusę ir galutinis rezultatas tikrai priklauso ne nuo mūsų. Lietuvos vaidmuo - tiesiog techniškai įforminti priimtus sprendimus. Taip galima trumpai apibūdinti Lietuvos pirmininkavimo esmę“, - sakė V.Radžvilas.

Maskuoja demokratijos nebuvimą

Profesorius sakė, kad politikai, bandydami sureikšminti pirmininkavimą, norėjo pateisinti milžiniškas tam skirtas lėšas.

„Tai tikrai viena iš priežasčių. Tačiau pagrindinė priežastis yra politinė ir ideologinė, nes šitaip mėginama bent iš dalies spręsti ES demokratijos deficito klausimą. Pagal jokius kriterijus, kaip jau minėjau, ES nėra lygiaverčių valstybių sąjunga, o pirmininkavimu norima parodyti priešingai: techninės pirmininkavimo funkcijos akcentavimas yra tam tikras būdas įtikinti piliečius, kad tos demokratijos ir Lietuvos įtakos yra daugiau, nei iš tiesų yra“, - konstatavo filosofas.

V.Radžvilas stebisi, kad pirmininkaujanti Lietuva nebando europiniu lygmeniu iškelti savų problemų: dėl nepakankamo Ignalinos jėgainės uždarymo finansavimo, dėl diskriminacinių tiesioginių išmokų mūsų žemdirbiams ir kitų. Vietoj to ji rengia tokius renginius, kuriuose nieko svarbaus net negali būti priimta, kaip konferencijos „Manufuture požiūris į programą „Horizontas 2020“ ar „Skaitmeninės ekonomikos formavimas ES bendrosios rinkos kontekste“.

„Kalbėdamas apie pirmininkavimą ES jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad ką nors nuveikti yra beviltiška. Reikalas tas, kad kitos valstybės pirmininkavimą sugeba išnaudoti formuluodamos ne technokratinę, kaip mes, o politinę darbotvarkę. Šiuo laikotarpiu turėjome retą ir negreit pasikartosiančią progą iškelti daugybę Lietuvai ir visai ES aktualių klausimų: pradedant ES demokratijos deficitu ir baigiant diskriminavimu skiriant nevienodas išmokas įvairių šalių žemdirbiams. Tačiau tokiomis galimybėmis gali pasinaudoti tik tos valstybės, kurių elitas mąsto valstybės kategorijomis ir politiškai. Mūsų atveju, deja, kaip jau įprasta 20 metų, politiniai klausimai paversti kiaurais vadybiniais klausimais, kurių formuluotės yra, švelniai tariant, keistos, ir nežinia, ką tokių renginių metu svarbaus galima nuveikti“, - sakė V.Radžvilas.

Parengta pagal www.respublika.lt informaciją