Kontinento dešinieji vienijasi prieš Europos Parlamento rinkimus

Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen ir kova su islamizacija pagarsėjęs olandų politikas Geertas Wildersas pranešė, kad vienijasi ir sieks iškovoti vietų gegužės mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Siekia susigrąžinti laisvę

Kaip praneša belgų laikraštis „De Morgen“, penktadienį Vienoje prie M.Le Pen Nacionalinio fronto bei G.Wilderso Laisvės partijos turėtų prisijungti ir kitos Europos dešiniosios partijos – belgų „Vlaams Belang“, Austrijos Laisvės partija ir Italijos Šiaurės lyga – bei pasirašyti preliminarų bendradarbiavimo susitarimą.

Dešiniųjų jėgų stiprėjimas visoje Europoje, nuo Švedijos iki Graikijos, jau kurį laiką verčia nerimauti ES elitą. Briuselio institucijose kalbama, kad būsimajame parlamente po rinkimų net 30 procentų vietų gali atitekti „populistams, ksenofobams, ekstremistams, fašistams“, kurie bandys pasinaudoti šia platforma, kad paralyžiuotų ES darbą.

Kalbama, kad dešiniųjų euroskeptikų tikslas – suformuoti atskirą parlamentinę grupę, kaip bijoma prointegracinių partijų, savotišką Trojos arklį, kurio tikslas būtų sužlugdyti šią instituciją iš vidaus. Parlamentinę grupę gali sudaryti mažiausiai 25 europarlamentarai iš septynių skirtingų šalių. Sprendžiant pagal apklausų duomenis, tai neturėtų būti sudėtinga – italų Šiaurės lyga jau dabartiniame parlamente turi devynias vietas – nors dar nėra aišku, ar pavyks suburti atstovus iš septynių valstybių.

„Tai istorinė diena. Šiandien prasideda išsivadavimas nuo Europos elito, Briuselio monstro, – po susitikimo su M. Le Pen trečiadienį Hagoje sakė G. Wildersas. – Mes norime patys spręsti, kaip kontroliuoti savo sienas, savo pinigus, savo ekonomiką, savo valiutą.“

„Mes norime grąžinti laisvę mūsų žmonėms, – jam antrino M.Le Pen. – Mūsų senos europiečių tautos yra priverstos viskam prašyti Briuselio leidimo, priverstos pateikti savo biudžetus šeimininkei.“

Abu politikai šiuo metu yra gana populiarūs savo šalyse. Praėjusį mėnesį Prancūzijoje atliktų apklausų duomenimis, Nacionalinis frontas populiarumu lenkia valdančiuosius socialistus ir konservatorius. G.Wilderso Laisvės partija pernai vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose pasirodė prastai, tačiau dabar apklausose yra populiariausia partija.

Euroskeptiškos arba netgi atvirai eurodestruktyvios partijos taip pat tikisi gerų rezultatų Graikijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kitose rytinėse ES šalyse. Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) tikisi laimėti Europos Parlamento rinkimus Didžiojoje Britanijoje.

„Dėl ekonominių padarinių po euro zonos skolų krizės populistinės partijos tiek dešinėje, tiek kairėje politinio spektro pusėje pakėlė savo reitingus ir greičiausiai realizuos šį populiarumą“, – sako „Eurasia Group“ analitikai.

Ar lyderiai gali susivienyti?

Hagoje pasiektas susitarimas – svarbus žingsnis vienijant dešiniąsias Europos politines jėgas. Suformavę naują parlamentinę grupę euroskeptikai gautų prieigą prie Europos pinigų, vietų komitetuose ir daug daugiau progų pasisakyti. UKIP lyderis britas Nigelas Farage'as, vadovaujantis 33 europarlamentarų grupei, puikiai pasinaudojo proga išgarsinti savo vardą tiek tėvynėje, tiek Europoje

G.Wildersas teigė, kad norėtų pakviesti prisijungti ir UKIP, tačiau N.Farage'as yra sakęs, kad nebendradarbiaus su M.Le Pen dėl antisemitinių Nacionalinio fronto pustonių. Britai prie dešiniųjų susitikimo Vienoje penktadienį neprisijungė.

Programinių nesutarimų esama ir tarp paties G.Wilderso bei M.Le Pen. G.Wildersas, kurio politines pažiūras formavo olandų libertarizmo tradicija, tvirtai pasisako už Izraelį, už LGBT ir moterų teises. Tuo tarpu prancūzų Nacionalinis frontas pasisako prieš vienalytes santuokas ir nėra Izraelio draugas.

Svarbiausi G.Wildersą ir M.Le Pen vienijantys klausimai – tai priešiškumas imigrantams ir Europos Sąjungai. Jie atmetė galimybę bendradarbiauti su atvirai fašistinėmis partijomis, tokiomis kaip Graikijos „Aukso aušra“ arba Vengrijos „Jobbik“.

Rugsėjo mėnesį „Gallup Europe“ atliktos apklausos duomenimis, ES pozityviai vertina vos 30 proc. respondentų, nors prieš du dešimtmečius tokių buvo 70 proc. „Europos projektas per visą savo istoriją dar niekada nebuvo toks nepopuliarus“, – daro išvadą apklausos autoriai.

Šaltinis: www.15min.lt