Vilius Bražėnas. Sorosą nušviečiant papildoma šviesa

Sena naujiena Džordžo Soroso (George Soros, toliau - D.S.) pinigo galima įtaka Lietuvos politikai neturėjo būti didelė naujiena Lietuvoje be...

Sena naujiena

Džordžo Soroso (George Soros, toliau - D.S.) pinigo galima įtaka Lietuvos politikai neturėjo būti didelė naujiena Lietuvoje bent jau kokius 8 metus. Jau 1995-1997 m. apie jį, jo finansuojamą Atviros Lietuvos fondą (ALF) buvo dažnai rašoma ir išeivijos, ir Lietuvos spaudoje. Apie D. S. pinigo pavojų bandžiau įspėti per spaudą jau 1995 m. dar iš JAV Savo archyve, storoje "Soros" byloje, turiu pundą jo ir rašinių apie jį kopijų. D. S. su globalizmu ir net su Z. Bzežinskiu siejamą straipsnį 1999.01.04 spausdina KAUNO DIENA. 2000 m. išėjusioje (dvi laidos) knygoje NAUJA PASAULIO SANTVARKA? bent trijuose straipsniuose  kalbama  apie  Soroso  pinigus  Lietuvoje. Keista, kad tik dabar staiga kilo stiprus susišaudymas dėl D. S. iš dviejų įsitvirtinusių intelektualinių apkasų. Ir Petras Dirgėla buvo nemažai apie tai rašęs 1998 m. Staiga, lyg nieko nebūta, klausimas prasiveržia viešumon 2005 m. gale. Lyg kam nors būtų prireikę iš­ traukti užsigulėjusią kortą nuo kokio svarbaus reikalo dėmesiui nu­ kreipti.

Archyve turimos JAV spaudos straipsnių kopijos savo turiniu paneigia dabar kilusias užuominas, kad puolimai prieš D. S. yra an­tisemitų darbas. Viena iš kiečiausių jo kritikių yra žydaitė Rachel Ehrenfeld. Penkių puslapių straipsnyje "Džordžo Sorošo planas nar­ kotikų įteisinimo, mirties ir labdaros klausimais" (ORGANIZATION TRENDS 1997 m. kovo mėn.) ji rašo, kad D.S. "filantropija", vietoje šelpusi meną, mokslą ar vargšus, finansuoja kampanijas įgyvendinti eutanaziją ir narkotikų įteisinimą". Jis naudoja pinigą "pakeisti ar, tiksliau sakant, sugriauti Vakarų pasaulio, o ypač Amerikos, žmonių moralines  vertybes  ir pažiūras.  Tai atmeta teigimą  Lietuvoje,  kad D. S. atstovauja Amerikos vertybėms. Tai paaiškina ir kodėl D. S. planams tiek priešinasi Amerikos patriotai apskritai ir ypač tikintieji.

ATLANTIC MONTHLY straipsnyje "Kapitalizmo grėsmė" D. S. rašąs, kad kapitalizmas esąs didesnė grėsmė net už nacizmą ir komunizmą. Jei jis turi mintyje (turtingų socialistų, o ne kapitalistų) pasaulinę valdžią, galėtume sutikti. Apie tai įspėjo ir Popiežius Benediktas XV. Tačiau D. S. aiškiai kalba ne apie morale pagrįstą kapitaliz­mą, o apie "kapitalizmą", kuris nepasiduoda D. S. siekiamai utopinei, neapibrėžtai, miglotai "atviros visuomenės" idėjai. Matyt, D. S. siekia sorosinio pasaulio, net neaišku kam "atviro".

Narkomafijos reikalų žinovė R. Ehrenfeld pastebi nepaprastas D. S. moralines savybes. Propaguodamas eutanaziją D. S. esą pa­smerkęs net savo tėvą, kurs, sirgdamas vėžiu, siekė gyventi ir nepa­sekė D. S. motinos pavyzdžiu, kuri nusižudė. Tėvo laikysena pasi­piktinęs D. S. pareiškęs: "Aš jį nurašiau". Įdomu, kad jis sakąs: "aš save įsivaizdavau savo rūšies Dievu", ir atrodo yra pasiryžęs pakeisti judaistines ir krikščioniškąsias moralines vertybes savomis "atviros visuomenės" vertybėmis. Tam jis meta savo milijardus.

Ką sako kapitalistai?

Lietuvoje kalbama apie D. S. "amerikinę", "kapitalistinę" grėsmę Lietuvai. Tai juokais paverčia šešių puslapių straipsnis gal kapitališ­ kiausiame JAV turtuolių žurnale FORBES 1997.04.07.

Po Trojos karo išliko posakis apie klastą: "Bijausi dovanas nešančių  danajų".  Pagal  tai  turtuolių  žurnalas pavadino  straipsnį  apie D. S.: "Saugokis dovanas nešančių milijardierių". Straipsnio pradžioje padidintu šriftu rašoma: "Beveik dešimtmetį po Sovietų Sąjungos žlugimo didelė dalis Centrinės ir Rytų Europos tebėra valdoma se­nosios gaujos. Spėk, kas padeda juos išlaikyti valdžioje?" Straipsnis parodo, jog tas padėjėjas yra Džordžas Sorosas (D. S.). Pasirodo, kartais savą pusę jis remia net ginklais. "Jei bent kiek susidomėjote, kas vyksta Albanijoje, mes galime jums paaiškinti trumpu sakiniu, - pradeda straipsnį autorius Richard C. Morais. - D. S. draugai atsidūrė viršuje". Atseit - laimėjo. Esą vasario mėnesį ginkluotos gaujos, "vadovaujamos gangsterių ir buvusių komunistų, daugelis jų slaptos policinės valstybės veteranų ", nuvertė išrinktą liberalią vyriausybę " ir privertė prezidentą paskirti neokomunistą ministeriu pirmininku". O tuo metu D. S., sėdėdamas Londono priemiesčio viloje, FORBES žurnalui ramiausiai pareiškęs, kad jo Albanijos fondas yra "nuostabi ("excelent") grupė ir puikiai tvarkosi šioje situacijoje".

Anot FORBES, D.S. naudoja savo bilijonus paremti žurnalus, po­ litikus, auklėtojus-mokytojus Europoje ir kitur. Dažniausiai jie būna išimtinai "kairaus sparno" pažiūrų.

Per maždaug 1000 samdinių tinklą  D. S. kasmet paskirstan­tis apie 300 milijonų dolerių 30-je valstybių. Kartais pasitaiką ir tikrų labdaros ar pagalbos žmonėms atvejų. Anot vieno žinovo - "Jūs turėtumėte didelių sunkumų rasti religinį disidentą ar kietą antikomunistą jo fundacijose". Anot FORBES, D. S. prisidėjo prie totalinės komunistinės valdžios nuvertimo, bet visad siekė sau pa­tikimos "kairios demokratinės valdžios" pastatymo. D. S. pareiš­kęs, jog buvę komunistai "geriau žino, kas yra demokratija, negu galbūt tie, kurie visad priešinosi komunistams" Tokie politiniais ir net finansiniais klausimais D. S. pareiškimai dažnai priverčiantys žinovus kraipyti galvas.

Informacijos perteklius

Pastarieji įvykiai Lietuvoje privertė peržiūrėti per dešimtmetį sukauptą medžiagą apie D. S. Be čia jau minėtų, yra net 24 puslapių straipsnis 1995.01.30 THE NEW YORKER ("liberalių"- kairuoliškų inteligentų žurnale), gana taikliai pavadintas "Pasaulis pagal Sorosą". Šis rašinys pirmiausia atkreipė dėmesį į D. S. kaip į aiškų pasaulinės valdžios siekiančių globalistų nors ir keistuolišką, "stormtruperį", ruošiantį pasaulio piliečių armiją per nutautinimą, nudvasinimą ir intelektualinį suvienodinimą. Įsidėmėtina, kad veik visi D. S. pinigo pagalba galvojantieji intelektualai automatiškai ramstosi "atviros visuomenės" ir "pilietinės visuomenės" lazdomis. Užuot auklėję ir švietę susipratusius piliečius organizuoja lyg dvasiniais Mao švar­kais aprengtą "pilietinę visuomenę". Tai yra tikslus vertimas D. S. angliško termino "civil society". Ne ką D. S. suvokimui bepadeda ir peržiūrėjimas viso teksto jo ilgos kalbos 1997.09.21 Pasaulio ban­ko grupės - Tarptautinio valiutų fondo suvažiavime Honkonge. Ne ką daugiau beprideda jo knygų bei straipsnių analizės leidiniuose NEWSWEEK, AMERICA'S FUTURE, ATLANTIC MONHLY bei užuominos NEWYORK TIMES. Pastarasis, tikrai ne "antisemitinis" įtakingas JAV dienraštis 1996.12.17 lyg pašaipiai pirštu duria į D. S. žymią "megolomaniją" - nepaprasto išdidumo apraiškas, cituoda­mas jį: "Aš esu savotiška deus ex mašina - aš esu kažkas nenatūralaus". Tampa dar aiškiau, jog mums "Dž. Sorosas vertas dėmesio". Taip buvo pavadintas mano straipsnis jau 1995.10.24 Kanados TĖ­ VIŠKĖS ŽIBURIUOSE. Pasirodo, to jis vertas ir šiandien.

Tačiau šiandien Lietuvoje būtina nuo sorosizmo ar, gal tiksliau, nuo susidariusios sorosiados kaip nuo svogūno lukštus nulukštenti visa tai dangstantį antisemitizmą, brazauskizmą, spaudos leidinių ir partinių grupių konkurenciją ir kalbas apie kiekvieno iš Soroso (Atviros Lietuvos fondo) keletą litų kada nors gavusio neva tautos bei valstybės išdavystę. Tokių atvejų gal yra ir tikrų, jei žinotume apie Lietuvoje veikiančius neatvirus fondus.

Kita išvada iš peržiūrėtos medžiagos yra ši: Lietuvai negresia valdžios perėmimas ar nuvertimas D. S. pinigais, kuo gąsdina šį šurmulį sukėlęs latvis. Tiesa, kad tam palankios situacijos buvo su­sidariusios, pavyzdžiui, Vengrijoje ir Ukrainoje. Ten, žlugus SSRS, susidarė vakuumas, kurį gabiai užpildė D. S. Net yra teigiama, kad "Sorosas nupirko prezidentūrą Kučmai". Lietuvoje tuo metu nebuvo nei ideologinio, nei organizacinio, nei politinio vakuumo. Jo nėra ir dabar.

Sorosiados bėdos Lietuvoje

Išdavystės už pinigus klausimą ypač reikėtų nuleisti į ano meto gyvenimišką lygį. 1997 m. spalį turėjau retą progą susitikti Vilniuje su grupe žymių Lietuvos intelektualų ir, neišvengiamai, įklampoti į Soroso pinigų Lietuvoje klausimą. Tada nemačiau nė kibirkštėlės tautos išdavystės. Tik mačiau dedamą ant svarstyklių posovietiniame "vakuume" atsidūrusią kultūrinę problemą, sveriant ją prieš D. S. pinigo moralines rūdis. O kaip tokiais atvejais gali būti vertinamas svarstyklių tikslumas; jau kitas klausimas. Pagaliau ir svėrėjai kartais galėjo (Sorosui nematant) tautiniu nykščiu paspausti svarstykles geron pusėn. Rusai, pavyzdžiui, esą uždėję ant svarstyklių visą kumštį. Tik, deja, ne Rusijos, o "prichvatizatorišką". Ten esą Atviros Rusijos fondas davė paskolą vienai automobilių prekybos firmai, o ši atsi­dėkojo bene tik 60-čia automobilių "sorosininkams". Pridėjo dar ir kompiuterių, kurie kažkaip nepasiekę ARF įstaigų stalų.

Tačiau tai jau rusiškas sprendimas. O mums dabar jau būtų me­tas į Soroso ir kitus fondus pažvelgti šiandienės Lietuvos akimis ir sverti kiek galima tiksliau, neleidžiant prie svarstyklių prikišti ypač nelietuviškų ar net lietuvybei priešiškų nykščių. Ir naudoti tikslias, Lietuvos laisvės kovos dvasia patikslintas moralines ir patriotines svarstykles. Įginčą atsisukus, iškyla keletas neįtikėtinų ir net juokingų paminėtinų teiginių. Pirmiausia - valdžios kritikos uždraudimo klausimas. Jau ir be šio ginčo net opoziciją Seime bandoma traukti į teismą! O dabar girdime, kad už užsienio pinigus nevalia kritikuo­ti Lietuvos valdžios. Lyg gautas brolio užsieniečio ar kad ir fondo doleris ar euras piliečiui atima pilietybę  ir teisę kritikuoti. Pagaliau Lietuvoje gausu turistų, kurie už savus (užsienietiškus) pinigus gal kasdien kritikuoja orą, eismą ar tualetus.

Gal keisčiausias yra šiaip jau inteligentiškų žmonių lyg pigiausios rūšies bandymas sutapatinti Soroso kritikus su Putinu ir Lukašenka. Tiedu ir į juos panašų  galimą konkurentą  išvytų, lyg Soroso išvijmas iš Rusijos padaro ji dešiniuoju. Ar tai, kad Stalinas išvijo Trockį, padarė šį dešiniuoju? Pagaliau neteko girdėti rimtų Soroso kritikų jį kaltinant kaip komunistą. Šis Soroso kritikų žeminimo triukas smukdo diskusijų lygį.

Grįžtant prie fondų, svetimų pinigų įtakos, deja, sunku spręsti vien pagal tai, ką gavėjai yra nuveikę ar pasakę bei parašę : neįma­ noma žinoti, kas kada ką yra nutylėjęs, kai buvo privalu kalbėti. Tačiau šiandien Lietuvoje turime nemažai negerovių tik todėl, kad daugelis inteligentų bei intelektualų be jokių  svetimų pinigų, lyg kieno papirkti tylėjo, kai pagal savo padėtį visuomenėje jie priva­lėjo kalbėti.

Floridoje surengtas  Lietuvos  laisvės  forumas  savo  blankuose naudojo JAV Prezidento Abrahamo Linkolno posakį: "Tylėjimas, kai privalu prabilti, padaro žmones bailius".

2005 m.
---

Šviesios atminties Vilius Bražėnas (1913-2010) - įžymus visuomenės veikėjas ir politikos apžvalgininkas. 1988–1991 m. buvo VLIK valdybos vicepirmininkas informacijos reikalams. Rezoliucijų komiteto Baltijos valstybėms vaduoti pirmininko specialusis asistentas. Lietuviškoje ir amerikietiškoje spaudoje rašė informacines apžvalgas apie tarptautinę užkulisinę politiką. 2003 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi; 2004 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai”. 

Tekstas skelbiamas iš 100-ųjų V. Bražėno gimimo metinių proga pasirodžiusios knygos „Kova dar nebaigta...“ (sud. prof. Ona Voverienė).

Susiję

Vilius Bražėnas 8760115993135467520
item