Sigitas Tamkevičius. Politikai vaikais žaidžia lyg lėlėmis

Seimas išsiskirstė atostogų palikęs visuomenę sukrėstą. Pateikti svarstyti du prieštaringi teisės aktai. Vienas - panaikinti vaikų namus ir visus jų gyventojus atiduoti įvaikinti. Antras - atiminėti iš tėvų vaikus gavus bet kokį signalą apie fizinį, psichologinį ar ekonominį smurtą (fiziniu smurtu bus laikomas ir pastatymas į kampą, psichologiniu - liepimas mokytis, tvarkytis namus, valytis dantis, o ekonominiu - jei vaikas negaus pinigų rūkalams, svaigalams). Šios politikų užmačios sulaukė protestų bangos.

Apie tai, kas laukia visuomenės, jei pateikti teisės aktai būtų priimti, „Respublika“ kalbėjosi su Kauno arkivyskupu Sigitu TAMKEVIČIUMI.

- Ar dėl to, kad bus panaikinti vaikų namai, vaikams bus geriau?

- Žinoma, geriausia, kad mums nereikėtų turėti vaikų namų. Kad šeimą ištikus nelaimei vaikais pasirūpintų giminės - kaip yra, pavyzdžiui, Armėnijoje, Gruzijoje. Kadangi mums iki tokio sąmoningumo labai toli, pirmiausia reikėtų rūpintis, kad jie būtų įvaikinti lietuviškose šeimose. Ir tik kraštutiniu atveju būtų atiduodami į užsienį.

- Kodėl taip yra, kad kalbant apie įvaikinimą užsienietis daugeliu atvejų tampa pranašesnis už mūsų pilietį?

- Nemanau, kad užsieniečiai apskritai būtų menkesni, bet kiekviena maža tauta turi gyvybiškai rūpintis, kad visi gimę vaikeliai augtų savoje šalyje, o ne „išvažiuotų į emigraciją“ - tai mūsų praradimai, kurie labai sunkiai kompensuojami.

- Kas atsitiks, jei bus įteisinta vaikų atėmimo iš šeimų tvarka?

- Tai labai pavojingas žingsnis. Jei šis teisės aktas bus priimtas, atsiras įvairiausių piktnaudžiavimų.

- Ar pati valstybė viską padarė, kad jaustųsi įgijusi teisę bausti šeimas? Ar visi kiti pagalbos būdai visuomenės paraštėje atsidūrusiems žmonėms jau išnaudoti?

- Žiūrėdamas iš tikinčio žmogaus, ganytojo, pozicijų matau, kad daug ko nepadaroma. Kalbant apie girtavimą - būtent valstybė uždegė žalią šviesą plisti alkoholiui. Bet tai tik viena pusė.

Labai svarbu ir daug dirbti, kad nebūtų juodo pesimizmo, depresijos. Yra daug aplinkybių, kurios veikia žmones, bet ir valstybė, ir Bažnyčia turėtų pripažinti daug ko nepadariusios, kad žmonės horizonte matytų šviesą.

- Ką praranda valstybė investuodama, pavyzdžiui, į kelių remontą, užuot skyrusi lėšų kultūrinei, bendruomeninei infrastruktūrai kurti?

- Valdžios žmonėms lėšas visada labiau norisi paskirti ten, kur labiau matomas išorinis rezultatas. Reikalingi ir keliai, ir namų renovacija, bet negali būti taip, kad kultūros, švietimo sritys liktų periferinės. Kai formuojant naują Vyriausybę dalijamos ministerijos, Kultūros ministerija paprastai lieka kaip trečios reikšmės. Juk ta sritis ir mažiausiai finansuojama, ir darbo rezultatai ne tokie matomi kaip materialiose srityse.

- Ar valstybėje, kur tokie prioritetai, žmogui gyventi gera?

- Pavyzdžiui, kaime padėtis dabar skandalinga. Kalbuosi su kunigais ir visi akcentuoja tą patį: vieni žmonės išvažiuoja į užsienį arba į miestus, kiti - geria. Ten, kur yra susikūrusios stiprios bendruomenės, dalis žmonių kažkaip įsitvirtina, o jeigu ir to nėra, kaime be jokio šviesos židinio, be kultūros labai nyku. O tai sukurti - jau valstybės rūpestis.

Investuodami į kultūros dalykus - o mes, Bažnyčia, į dvasinę sritį, - rezultatų iškart nepamatome. Tačiau neseniai Kaune vykusių Lietuvos jaunimo dienų metu įsitikinome, kad darbas su vaikais, su jaunais žmonėmis tikrai ne veltui. Lietuvoje jau yra ir nemaža dalis šviesaus jaunimo, matančio ateitį. Bet tokiam rezultatui pasiekti reikia ilgo, sunkaus darbo.

Atimti vaikus pakanka gandų

Šeimos interesų gynėjai nerimauja, kad netrukus Lietuvoje šeimoms bus taip pat nesaugu kaip Norvegijoje. Kad šioje šalyje lengva atimti vaikus iš tėvų, prisidengiant vaikų gelbėjimu nuo smurto, prieš kelis mėnesius patyrė ir ten gyvenanti lietuvio šeima.

Torvikbukto vietovėje tris nepilnamečius išplėšė vaikų teisių gynėjų organizacijos „Barnevarne“ atstovai. Kovo 8-ąją jie įsiveržė į šeimos namus ir išsivežė verkiančius, nenorinčius su tėvais skirtis vaikus ir apgyvendino globėjų norvegų šeimoje.

Vaikų tėvų teigimu, atimti dukreles „Barnevarne“ atstovai nusprendė remdamiesi 12-metės vyresniosios dukters draugės pasakojimu. Ji, lankydamasi lietuvio šeimoje prieš dvejus metus, neva matė, kaip tėtis, mama ir močiutė muša vaikus. Vaikų teisių gynėjams paskambino mokyklos rektorė, šie ėmė vizituoti šeimą, kol galų gale atėmė mergaites. Tam pakako gandų lygio paliudijimo. Nuosprendį įvykdžiusios organizacijos atstovams jokio įspūdžio nedarė visiškai priešingas liudijimas - kita nuolat lietuvio šeimoje viešėdavusi vyresniosios jų dukters draugė tvirtino niekada nemačiusi, kad namuose būtų smurtaujama.

Pagrindinis teismas dėl bylos, kurią iškėlė „Barnevarne“, vyks rudenį.

Šaltinis: www.respublika.lt