Europoje – rekordinis jaunimo nedarbas ir tūkstančiai laisvų darbo vietų

Į neformalų pasitarimą Vilniuje susirinkę Europos Sąjungos švietimo ir mokslo ministrai svarstė, kaip išspręsti dvi iš pirmo žvilgsnio viena...

Į neformalų pasitarimą Vilniuje susirinkę Europos Sąjungos švietimo ir mokslo ministrai svarstė, kaip išspręsti dvi iš pirmo žvilgsnio viena kitai prieštaraujančias problemas – milžinišką jaunimo nedarbą ir darbdavių skundus, kad jie negali rasti darbuotojų.

Vidutiniškai vienas iš keturių nuo 15 ir 24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje yra bedarbiai.

„Europoje nedarbo lygis didžiulis, bet taip pat yra apie 2 mln. neužpildytų darbo vietų. Pavyzdžiui, Europoje yra apie 700 tūkst. neužpildytų IT darbo vietų, o tai yra gana keista. Neturime pakankamo kiekio technologų, pakankamo kiekio inžinierių – o to reikia net išsivysčiusioms Europos šalims“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

„Statistika rodo, kad jaunimo nedarbas mažiausias tose šalyse, kurios daugiausia investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, t.y. Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Danijoje. Ir tai yra šalys, kurios geriausiai atlaikė dabartinę ekonomikos krizę“, – pabrėžė Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė M. Geoghegan-Quinn.

Eurokomisarė sako, kad baigus mokyklą jau vėlu skatinti moksleivius rinktis tas specialybes, kurių pageidauja darbdaviai ir valstybės.

„Kreipimas į tas sritis, kur yra daugiausiai laisvų darbo vietų, turėtų būti ne universitetų darbas. Tai turėtų vykti vidurinėse mokyklose, kad jaunimas jau mokyklose sužinotų, kas yra moksliniai tyrimai, technologijos, inžinerija ir matematika. Reikia kuo jaunesnio amžiaus vaikams padėti suprasti, kodėl šie mokslai labai svarbūs. Turime jaunimui parodyti, kad nors Europoje nedarbas didelis, yra ir daug laisvų darbo vietų inžinerijos, technologijų, informacinių technologijų srityse, ir jei jie nori gauti gerą darbą, jie turi domėtis šiomis sritimis“, – kalbėjo M. Geoghegan-Quinn.

Privalomas matematikos valstybinis egzaminas – ne anksčiau 2016-ųjų

Lietuvos švietimo ir mokslo ministras sako, kad svarstoma galimybė po poros metų įvesti privalomą valstybinį matematikos egzaminą visiems, norintiems stoti į aukštąsias mokyklas.

„Diskutuojame, kad [reikia] įvesti matematikos valstybinį egzaminą į baigiamųjų egzaminų grupę“, – komentavo D. Pavalkis.

Privalomas valstybinis matematikos egzaminas, jei sulauks pritarimo, gali atsirasti ne anksčiau nei 2016 metais, nes 2015-ųjų brandos egzaminų tvarka jau patvirtinta.



Susiję

Pasaulis 2294440428774956270

Rašyti komentarą

item