Pareiškimas dėl ministro G. Steponavičiaus valstybės pagrindų griaunamojo darbo

Kviečiame susipažinti su patriotų visuomenininkų klubo “Savastis” pareiškimu.

***

Keičiama atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės koncepcija

Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius savo veiklą ir koncepcijas konstruoja absoliučiai nepriklausomai nuo istoriškai suverenios Lietuvos valstybės idėjos ir liberaliai, t. y. neatsižvelgiant ir atmetant Lietuvos Sąjūdžio proklamuotą tautinės mokyklos idėją, Lietuvos pirmosios nepriklausomybės ir okupacijos metų patirtį išlaikant istorinius nepriklausomos Lietuvos valstybės savimonės siekių pamatus. Šiemet ministras vienasmeniškai pakeitė Mokslo ir žinių dienos paminėjimo datą. Ministro formuojama ir iki pakrikimo pakeista švietimo paskirtis bei tikslas laisvosios rinkos pelno principu. Akivaizdus tikslas ugdyti ne dvasinį, idealistinį, patriotinį jaunuolio pasaulį, o rengti žmogų tik kaip primityvų Darvino gyvūnijos pasaulyje besirungiantį geresniam išlikimui rinkos elementą, kaip pelną, kuriantį besielį subjektą bet kuriai pasaulio kosmopolitinei monopolijai.

Iš buvusių 2386 bendro lavinimo mokyklų likę 1309. Įvestas ,,krepšelis“ yra istorinis absurdas kaip ir konceptuali praktika, kad švietimas yra ,,paslauga“, moksleivis – ,,paslaugos gavėjas“. Tuo pagrindu ir studijų kainos aukštosiose mokyklose tapo nepamatuotos. Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja švietimą apibrėžia kaip piliečių švietimą ir auklėjimą, kaip išimtinę savo prasmingo tęstinumo sąlygą identiteto pamatu. Liberalios idėjos apskritai savo esme yra nukreiptos valstybės sunaikinimui, anarchosindikalizmui įtvirtinti, visuomenę verčiant atsisakyti ją vienijančių papročių, šimtmečiais natūraliai susiklosčiusių vertybių, suplakant vertybes ir antivertybes, painiojant sąvokas ir įžūliai reikalaujant netgi atsisakyti saviraiškos.

Švietimas 1918-1940 metais

Lietuvos Švietimo ministerija tuo metu kas mėnesį leisdavo žurnalą ,,Švietimo darbas“, kuriame švietimas buvo suvokiamas kaip humanitarinės kultūros ir valstybės prasmingumo sąlyga. Štai keletas 1928 m. žurnalo straipsnių pavadinimų: ,,Literatūros mokymo tikslai“, ,,Ar verta sekti Ameriką?“, ,,Patriotizmo auklėjimo klausimu“, ,,Tautinė mūsų mokykla“, ,,Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų konferencija“, ,,Mokyklų reforma Austrijoje“, ,,Visuotinas ir privalomas pradžios mokslas kitur ir Lietuvoje“.

Toks milžiniškas Lietuvos partizaninis pasipriešinimas ir kilnios aukos sovietinei okupacijai galėjo būti tik buvus tautinės mokyklos idealistiniam mokymui. Galima paklausti šiandieninės Lietuvos mokyklos garbės, išdidumo ir savigarbos kartelės lygio, jeigu mokytojas šiandien nuvertintas ir prislėgtas pačių moksleivių psichologinio smurto, o subjektyvus mokyklų uždarinėjimas bei moksleivių vežiojimas drasko kaimo gyvenimo struktūras.

Lietuvos Sąjūdžio idėjų atviras atsisakymas

2012-02-16 didelė grupė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų viešai išplatintame pareiškime nurodė, kad švietimo ,,srities politika pradėta grįsti antivalstybiškai orientuotomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto propaguojamomis ekonominio libertarizmo idėjomis“.

Pareiškime dėl G. Steponavičiaus veiklos, įvertinant ,,kai kuriuos destruktyvios veiklos faktus duoda pagrindo laikyti ją galimai antivalstybine ir galimai nusikalstama veikla. Toks ministras neturi teisės toliau eiti savo pareigų. Jis privalo būti nedelsiant atstatydintas. Taip pat būtina atlikti kruopštų ir išsamų ministro G. Steponavičiaus ir jo komandos veiklos tyrimą. Kompetentingos institucijos turi būti įpareigotos išsiaiškinti, ar šioje veikloje nesama galimai nusikalstamos, baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos požymių“. Lietuvos Seimas ir premjeras A. Kubilius į tai visai nereagavo. Šiandien nueita dar toliau.

Didelės grupės Lietuvos lituanistų pareiškimas

2012-09-24 didelė autoritetingų lituanistų grupė paskelbė pareiškimą dėl rengiamo lietuvių kalbos prestižo nuvertinimo. Kalbama apie ministro G. Steponavičiaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-1292 d. Lituanistai nurodo: ,, Kalbų politika švietimo sistemoje iš esmės yra kalbų politika valstybėje. Ji daug labiau susijusi su valstybės strateginiais tikslais ir savivoka, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kyla įtarimų, kad toks skubotas kalbų politikos valstybėje sprendimas yra politinio atspalvio: ar tokiu būdu nesiekiama primityvios dvikalbystės įteisinimo?“

Autoriai teigia: ,,Užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba“. Niekas nekvestionuoja daug kalbų mokėjimo (prieškario Lietuvos mokyklose be pagrindinių užsienio kalbų buvo mokoma lotynų ir graikų kalbų), bet šiandieninis valstybinės lietuvių kalbos prestižo atviras nužeminimas yra aiškus išvalstybinimas, tai yra antivalstybinis judesys, ženklas, kad savastis nereikšminga, nes tavo ateitis ne Tėvynė, o kosmopolitinis vartotojas.

Tik materializmas ir pelnas

Ne be ministro G. Steponavičiaus pritarimo vyksta nevalstybinės švietimo įstaigos

,,Lietuvos Junior Achievement“ iš JAV perimtas mokymas nuo darželinukų iki abiturientų, pateikiant per 20 vadovėlių, sukuriant per 700 mokomųjų bendrovių, organizuojant milijoninę apyvartą, jauni protai vietoj doro ir savarankiško charakterio kaip kryptingumo ir valios ugdymo, nelaimių įskaudintų žmonių atjautimo, savo istorijos širdingo ir atsakingo supratimo mokomi gobšumo, savanaudiškumo ir gudraus pelno. Tokią mokyklą perėjo gal 30 tūkst. moksleivių.

Kur S. Daukanto, V. Kudirkos, J. Basanavičiaus, Maironio patriotizmas, pokario pasipriešinimo okupacijai žinojimas, supratimas ir gyvenimiškas šiandieninis priėmimas, įprasminimas ir suaktualinimas? Lietuvą kūrė ir sulipdė idealistai. Koks bus idealistas, jeigu moksleivis iš vieno rajono į kitą perneša pigiau gautus sausainius ir rūpinasi tik pelnu. Ar jis tuo laiku ras laiko išsiugdyti poreikį suvokti poeziją kaip gilią išmintį, filosofiją ir kaip kalbos viršūnę? Parodykite švietimo programose sąvokas pasiryžimas, pasiaukojimas, idealizmas?

Ministro G. Steponavičiaus 2010-11-05 įsakymas Nr. V-1966

Šio įsakymo 1.9 punktu skiriamas finansavimas: ,,Tolerantiško Jaunimo Asociacijos projektui ,,Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“ (paraiškos kodas VP1-2.2 ŠMM-05-K-01-043) iki 826 165,00 Lt (aštuonių šimtų dvidešimt šešių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt penkių litų 00 ct)./…/“ Minimo įsakymo 2 punktas nurodo: ,,Įpareigoju šių projektų pareiškėjus prisidėti prie tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo /…/“ 2.9 punkte nurodoma, kad viršuje minėta organizacija turi prisidėti ne mažiau kaip 32 916,00 LT.

Projekto trukmė: 2010 m. gruodis – 2012 m. birželis. Buvo nustatyta šio projekto naudos ir kokybės balas – 82,5. Jis įgyvendintas 11-je Lietuvos mokyklų (jų tarpe Radviliškio Vaižganto vardo ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų gimnazijose).

Iš esmės tai yra Gender Loops projekto variacija, o aprašas įslaptintas. Kaip nurodo Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai, projekte aptariama, kad mokyklose per mažai kalbama apie homoseksualumą, kad lytinė orientacija yra laisvai pasirenkama, reikia nagrinėti ,,homoseksualias šeimas“, kritikuojama ,,heteroseksualumo prezumpcija“, ,,šeima yra homofobiškas reiškinys“, reikia ,,griauti tradicines nuostatas ir įsitikinimus ir suteikti jiems naujų reikšmių“.

Visuomeninių organizacijų duomenimis mokymai ir seminarai vykdavo Vilniaus ir Trakų rajonuose, Elektrėnų savivaldybėje (Žuvyčių kaime) kaimo turizmo sodybose. Apmokėta klausimų tyrimo grupėms, organizatoriams. Ar ministras galėtų paaiškinti kokio intelekto, išsilavinimo, pedagoginio patyrimo, valstybinės sąmonės ir savivokos asmenys kaip aktualiausią problemą panaudojo 859 tūkst. LT ir buvo prileisti prie neturinčių gyvenimiškos ir istorinės patirties jaunų protų ir kaip tai susieti su esminėmis genetikos mokslo tiesomis ir susiformavusių, bendruomenių prasmingumui ir išlikimui.

Latvijoje dideliais užsienio pinigais pradėtas eksperimentas: berniukai mokomi būti mergaitėmis, o mergaitės – berniukais. Tokio auklėjimo knygelė iš danų kalbos jau išversta į lietuvių kalbą. Ir nepaisant, kad šiuolaikiniame ligų klasifikatoriuje lyties tapatumo sutrikimas priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai. Nejaugi šiandieninėje visuomenėje tai yra aktualu ir svarbu? Ar nėra svarbiau darželyje vaikus išmokyti mandagumo, geraširdiškumo, pažinti gėlių vardus, bitės gyvenimą, kaip mylėti kiškutį ar senelę? Lietuvos Švietimo ministerija to ,,nemato“. Savo transseksualumo idėjas Lietuvai bruka tarytum nekaltas Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Europos Taryba spaudžia Lietuvą pasirašyti konvenciją ,,Dėl smurto prieš moteris ir šeimyninio smurto prevencijos bei kovos su juo“. Nekaltu pavadinimu reikalaujama įteisinti sąvoką ,,socialinė lytis“. Vyksta Lietuvos dvasinis luošinimas, užkariavimas, todėl tokie už didelius pinigus vykdytojai ir entuziastai nusipelno tik Lietuvos naujastribių vardo.

Pasiūlymas

Jeigu žmogų, kaip siūloma, paversti ,,socialine lytimi“, tai nebus naujadaras transžmogus ar postžmogus, o tik ,,nežmogus“. Šį mėnesį Kauno moksleiviai savo demonstracijoje nešė plakatą: ,,Steponavičiau, neversk mūsų emigruoti!“

Įvertinant ministro G. Steponavičiaus istorinę patirtį, intelekto, erudicijos ir mentaliteto nuostatas ir praktinius veiksmus Lietuvos švietimo srityje manome, kad šiame poste jis yra atsitiktinis, Lietuvos valstybei ir Konstitucijai strategiškai kenkiantis ir nepriimtinas asmuo, todėl privalo būti besąlygiškai greitai atstatydintas. Kartu pareiškiame, kad premjero A. Kubiliaus siūlymas tokiam asmeniui užimti tokį postą reiškia, kad Lietuvos valstybės ateitis palikta neabejotinai nunykimo eigai.

                     

Priimta klubo susirinkime 2012-10-25 

Pareiškimas adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo pirmininkei ir Ministrui Pirmininkui.