Antanas Maceina. Krikščioniškųjų institucijų reikšmė lietuvių tautai

Šiandien Europos dvasioje vyksta gilus persilaužimas ir tragiškai rimtas apsisprendimas. Beveik dvejetą tūkstančių metų buvusi krikščion...


Šiandien Europos dvasioje vyksta gilus persilaužimas ir tragiškai rimtas apsisprendimas. Beveik dvejetą tūkstančių metų buvusi krikščioniška Europa pradeda tolti nuo savo kultūros pagrindų ir eiti naujais, nebe krikščioniškais keliais. Antropocentrinis humanizmas šiandien yra išsivystęs į atskirą ateizmą ir į naująją stabmeldybę. Ateizmo ir neopagonizmo formos yra pagrindinės, pagal kurias kai kur Europa nori tvarkyti savo gyvenimą.

Europa kryžkelėje. Kaip apsispręs mūsų tauta?

Europa šiandien stovi kryžkelėje. Josios tradicijos, josios egzistencijos pagrindai traukia ją prie krikščionybės. Tuo tarpu nauji sąjūdžiai rasizmo ir komunizmo pavidalais stengiasi ją pasukti tolyn nuo krikščioniškojo gyvenimo. Štai dėl ko Europa yra tragiška, kaip ją yra pavadinęs Gonzagas de Reynoldas.

Kaip apsispręs mūsų tauta? Apsispręsti ji turės, nes ji yra Europos duktė. Ji yra apsupta iš abiejų pusių naujų pasaulėžiūrinių sąjūdžių. Joje randa gyvo atbalsio Vakarų ir Rytų idėjos. Bendras Europos nusiteikimas, bendros kovos nelieka be atbalsio ir mūsų tautoje. Prieš mus taip pat atsistoja rimta alternatyva: ar savame gyvenime ir savoje kultūroje ir toliau vaduosimės krikščionybės principais, ar pasuksime nuo jų šalin ir savo tautos dvasią apspręsime ateizmo bei neopagonizmo formomis?

Mes pasisakome už krikščionybę! Ne tik dėl to, kad mes jau esame krikščionys, bet ir dėl to, kad mes esame lietuviai. Mes norime atkreipti galvojančios ir toliau pramatančios lietuviškosios visuomenės dėmesį, kad apsisprendimas už krikščionybę yra tuo pačiu apsisprendimas ir už lietuvybę bent šiuo nepaprastų sąmyšių metu.

Pažiūrėkime, kas būtų, jei mūsų tauta apsispręstų priešingai, negu ėjo jos ilgų amžių garbinga istorija ir negu rodo pati jos kultūros linkmė. Visų pirma pasukimas nuo krikščionybės mūsų tautai reikštų pavojų nepriklausomybei. Neopagonizmas, kuris eina iš Vakarų, ir ateizmas, kuris eina iš Rytų, neša ne tik savas pasaulėžiūras, bet jie neša sykiu ir politinę nelaisvę. Marksistinis ateizmas ir rasistinis neopagonizmas nėra tiktai gryni pasaulėžiūriniai sąjūdžiai. Jie yra pilni politinės hegemonijos, kuri absorbuoja kiekvieną, kas tik prie jos priartėja savo dvasia. Todėl mūsų tautos apsisprendimas už vieną arba už antrą būtų labai pavojingas žingsnis, kuris mus vestų į politinio nepriklausomumo praradimą. Aiškus krikščioniškas mūsų tautos nusiteikimas šiuo metu yra geriausia garantija, kad tautos dvasia nepradės simpatizuoti svetimiems kraštams, nes paskui šitą simpatiją eina tautos atsparumo sumenkėjimas. Mūsų tauta rusifikacijai ir germanizacijai daugiausia atsispyrė dėl to, kad savo religija ji buvo skirtinga. Šiuo metu krikščioniškas mūsų nepriklausomumo laidas yra stipresnis negu kada nors.

Apsisprendimas pasukti nuo krikščionybės būtų ir mūsų kultūros išdavimas svetimų gaivalų įtakoms. Mūsų kultūra išsivysto savarankiškai tol, kol mes esame krikščioniška sala tarp Vakarų ir Rytų nekrikščioniškų pasaulėžiūrų. Šiuo metu mes kuriame kultūrinį gyvenimą ne pagal kurį rytietišką ar vakarietišką modelį, bet pagal savo tautos ypatybes ir pagal išvidinę josios dvasią. Šitas savarankiškas mūsų kultūros pobūdis dabar aiškiai matyti mūsų valstybės, mūsų mokslo, mūsų meno ir mūsų visuomenės gyvenime. Visiškai skirtingos pasaulėžiūros Rytuose ir Vakaruose neleidžia mums pasekti svetimais pavyzdžiais ir tuo pačiu saugo mūsų dvasios originalumą. Ir kai tik mes pasaulėžiūriniu atžvilgiu priartėtume prie kurio nors savo kaimyno, tuojau šiojo kultūrinė įtaka pasidarytų jaučiama visame mūsų gyvenime. Istoriniai mūsų santykiai su lenkais šį spėjimą patvirtina. Ta pati istorija, kuri mus nelaimingai su lenkų tauta buvo suvedusi, mus išskyrė taip, kad ir pasaulėžiūros bendrumas jokių pavojų mūsų kultūros savarankiškumui šiuo metu nesudaro. Bet kitų kaimynų kultūrų atžvilgiu šitas pavojus yra labai realus. Kultūros savarankiškumo saugojimas reikalauja, kad neopagonizmo ir ateizmo įtakos mūsų tautoje nesustiprėtų.

Krikščioniškai lietuviškos kultūros kūrėjai ir palaikytojai mūsų krašte yra ne tik krikščioniškai nusiteikę žmonės, bet ir visos krikščioniškos institucijos: mokslo, meno, visuomenės ir religijos. Šiuo metu, kada visoje Europoje eina grumtynės už krikščioniškus ar nekrikščioniškus gyvenimo pagrindus, šios institucijos mūsų tautai turi ypatingos reikšmės. Jos neutralizuoja neopagonizmo ir ateizmo įtakas, jos pozityviai ugdo krikščioniškąją kultūrą, jos saugo mūsų gyvenimą nuo svetimų įtakų ir tuo būdu dirba gilų tautinį darbą. Lietuviškumo pagrindai glūdi lietuviškame mąstyme, lietuviškoje kūryboje ir lietuviškoje visuomeninėje santvarkoje.

Dirbdamos krikščionybės linkme krikščioniškosios mūsų krašto institucijos tuo pačiu dirba lietuviškumo pagrindams išlaikyti. Prieš keletą metų kilusi abejonė dėl lietuviškumo santykių su krikščionybe buvo tik nesusipratimo padaras. Štai kodėl bet koks krikščioniškųjų institucijų naikinimas ar silpninimas šiuo metu reikštų silpninimą tų veiksmų, kurie pozityviai pagelbsti kultūriniam ir politiniam mūsų tautos savarankiškumui išsilaikyti.

Be abejo, mūsų krašte, kaip ir kituose, esama žmonių, kurie norėtų mus sujungti su savo rytietiškomis ar vakarietiškomis simpatijomis. Jie todėl ir dirba krikščioniškųjų institucijų nenaudai administracijos ir legisliacijos srityje. Bet mes norėtume demaskuoti jų paslėptas intencijas. Vis tiek kokiais motyvais ir kokiais sumetimais būtų jų veikimas pridengtas, iš tikrųjų jis eina mūsų kultūros ir mūsų valstybės nepriklausomumo sąskaita. Krikščioniškas institucijas mūsų krašte reikia ne naikinti ir silpninti, bet ugdyti ir stiprinti. Kai kurie pasitaikantieji jų trūkumai reikėtų pašalinti, kad jos galėtų netrukdomos dirbti šiuo metu nepakeičiamą kultūrinį ir valstybinį darbą. Krikščioniškųjų institucijų egzistencija yra susijusi su mūsų tautos egzistencijos perspektyvomis.

Straipsnis publikuotas 1937 m., rugsėjo 29 d.

Šaltinis: www.maceina.lt

Susiję

Skaitiniai 801115771716928691

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item